• „Akmeniniai sapnai“ pagal Akramą Ailisli

    Rašytojas, apie kurį bus kalbama šiame straipsnyje, tarp savo gerbėjų ir skaitytojų vadinamas Azerbaidžano Orhanu Pamuku. Pastarasis laimėjo Nobelio premiją kaip rašytojas, o Akramas Nadžafas oglu Naibovas, arba labiau žinomas pseudonimu Akramas Ailisli, 2014 m. savo skaitytojų ir gerbėjų bei kolegų rašytojų buvo pasiūlytas kaip galimas kandidatas į Nobelio premijos laureatus nuo Azerbaidžano. Tačiau šie du žmonės panašūs ne dėl šio fakto, o greičiau dėl pasirinktos temos arba tautos ir jos patirtų skriaudų, kurias abu rašytojai aprašo.

    Priminsime, kad kadaise Orhanas Pamukas, jau tapęs garsiu rašytoju, ne kartą pripažino turkus XX amžiaus pradžioje vykdžius armėnų ir kitų tautų genocidą, kurį Turkijos valdžia griežtai neigia. Dėl šios priežasties Orhanui Pamukui buvo grasinama, buvo iškelta byla,bandoma kitaip su juo susidoroti. Panašaus likimo sulaukė ir azerbaidžaniečių rašytojas Akramas Ailisli po to, kai savo romane „Akmeniniai sapnai“ aprašė tragišką armėnų tautos likimą Azerbaidžane 1988–1990 metais, o tiksliau, tais metais vykusius armėnų pogromus. Knyga buvo išversta į daugelį kalbų ir netruko tapti bestseleriu.  Šis romanas, kaip sakė pats autorius, turėjo paskleisti žinią armėnams, kad Azerbaidžane yra žmonių, kurie neužmiršo, kas buvo padaryta, ir smerkia visa tai. Kartu ši knyga skirta ir Azerbaidžano tautai, kad išmokytų ją pripažinti praeities klaidas ir primintų, kaip viskas buvo iki tragiškų įvykių bei kodėl visa tai įvyko. Anot autoriaus, jis savo knygą mato kaip draugystės tarp abiejų tautų kreipimąsi, kaip ištiestą ranką, kurioje nėra kaltų ir nekaltų, o yra tik dviejų tautų tragedija. Autoriaus žodžiais tariant, „Mano novelė nėra politinė, aš tiesiog esu prieš nesveikus santykius tarp tautų.“ Autorius teigia esąs kaltinamas vienpusiška pozicija, tačiau kaip jis pats teigia, jo romane yra daug teigiamų personažų azerbaidžaniečių, siekiančių parodyti tikrąją su savo kaimynais armėnais taikiai sugyvenusio, svetingo ir gero žmogaus, tokio kaip daktaras Farzanehas, sielą: „Būtent tokie žmonės, kaip daktaras Farzanehas, turi parodyti, kad nepaisant visko mūsų tauta yra morali ir gera.“
    Deja, Azerbaidžianas, pralaimėjęs konfliktą, kuriame nuolatos propaguojamos revanšistinės nuotaikos, o neapykantos armėnams kurstymas jau yra tapęs valstybinės politikos dalimi, negalėjo priimti šios novelės, joje autoriaus išreikštų pacifistinių idėjų ir teigiamo, užuojautos kupino požiūrio į armėnus. Vos išėjęs ir išpopuliarėjęs Akramo Ailisli romanas sukėlė didelį neigiamą atgarsį visuomenėje. Nors Azerbaidžane atsirado tokių, kurie palaikė autorių, bet nugalėjo žmonės, kurie kaltino autorių siekiant lengvos šlovės ar jau minėtos Nobelio premijos. Masinė isterija pasiekė aukščiausią tašką, kai visuomenės veikėjai pasiūlė atlikti DNR testą siekiant nustatyti armėnišką autoriaus kilmę, arba pinigus tam, kas su juo susidorotų. Galiausiai iš Akramo Ailisli buvo atimti visi jo gauti valstybiniai apdovanojimai ir už ankstesnius jo darbus skirta valstybinė pensija, taip pat iškelti kaltinimai dėl šmeižto.
    Nors savo šalyje ir nesulaukė supratimo bei palaikymo, Akramas Ailisli tarptautiniu mastu buvo pripažintas ne tik kaip rašytojas, bet ir kaip žmogus, tapęs savo tautos sąžinės balsu, nepabijojęs sakyti tiesos ten, kur seniai jos niekas nebuvo girdėjęs. Persekiojamas savo šalies pareigūnų, rašytojas sulaukė didelio palaikymo iš viso pasaulio rašytojų, ypač iš Turkijos ir Armėnijos intelektualų ir menininkų.
    Pabaigai norėtųsi pridurti, kad jei kada ateityje ir įmanoma taika tarp konfliktuojančių tautų, tai iš Azerbaidžano pusės taikos sieks tokie žmonės kaip Akramas Ailisli.

    Šaltiniai: https://www.armenianow.com/karabakh/43409/stone_dreams_akram_aylisli_hatred_campaign_azerbaijan

    http://voskanapat.info/?p=4506&l=ru