• Armėnijos teisingumo ministerija priėmė Lietuvos ambasadorių

    Armėnijos teisingumo ministras Hovhannes Manukyan ir Lietuvos ambasadorius Armėnijoje Erikas Petrikas

    Armėnijos teisingumo ministras Hovhannes Manukyan 2014 birželio 11 d., trečiadienį, priėmė Lietuvos ambasadorių Armėnijoje Eriką Petriką. Ministras pabrėžė, kad abi šalys gali apsikeisti savo pasiekimų statistika ir plėtoti bendradarbiavimo galimybes, ypač teisės srityje. (daugiau…)

    Armėnijos prezidentas ir Lietuvos krašto apsaugos ministras aptarė bendradarbiavimo perspektyvas

    Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras J.Olekas ir Armėnijos Respublikos prezidentas S.Sargsian

     

     

    Balandžio 23 d. Jerevane Armėnijos prezidentas Seržas Sargsyanas priėmė Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko vadovaujamą delegaciją. Susitikimo metu Armėnijos prezidentas pabrėžė, kad aukšto lygio tarpvalstybiniai ryšiai prisideda prie dvišalių santykių plėtros. Abi šalys pažymėjo kad Armėnija ir Lietuva turi siekį toliau stiprinti ryšius ir skatinti bendradarbiavimą visose srityse. (daugiau…)

    Džulfa – sunaikintas šventųjų chačkarų miestas. I dalis

    Džulfa

    Miesto ir kapinyno atsiradimas ir raida

    Dabartinėje Nachičevanės autonominėje respublikoje kadaise gyvavo didelis armėnų amatininkų ir prekybininkų miestas Džulfa, garsėjęs savo kilimais ir kaip svarbus šilko kelio prekybos centras su savo karavansarajais (arm. karavantun – karavanų namai). Per savo daugiau kaip dviejų tūkstantmečių istoriją šalia Džulfos kaip savotiškas miesto gyventojų metraštis išaugo didžiulis mirusiųjų miestas, kapinynas su tūkstančiais unikalių antkapių. Būtent šiam dabar jau sunaikintam UNESCO paminklui bus skirtas šis straipsnis. (daugiau…)

    Chodžaly: lošimai iš kaulų

    Tai labai sudėtinga tema. Ją norėtusi skirti visoms nekaltoms pasaulinio sąmokslo, politinių intrigų aukoms, armėnų genocido –  pirmojo XX a. genocido – aukoms Osmanų imperijoje, žydų holokaustui, genocidui Sudano Darfūre, Kambodžoje ir kitose šalyse. Tačiau būna ir taip, deja, kad aukomis tampa ir savos šalies piliečiai, ir 1992 metų vasario 25–26 nakties įvykis Chodžaly miestelyje yra tuometinės Azerbaidžano valdžios vykdomos politikos rezultatas. (daugiau…)

    Filmas „Žmonių istorijos per KARĄ ir TAIKĄ“ buvo pristatyas Vilniuje.

    Armėnijos ambasadorius Ara Aivazian

    Vasari 26d., Vilniuje, Kino centre “FORUM CINEMAS VINGIS” buvo pristatytas armėnų režisieriaus Vardano Hovhannisiano filmas „Žmonių istorijos per KARĄ ir TAIKĄ“. Filmą pristatė pats režisierius.

    Vardanas Hovhannisianas, kadaise pats buvęs karo belaisvis, leidžiasi į kelionę, kad surastų savo draugus su kurias dalyvavo Kalnų Karabacho kare. Svečiams susirinkus į kino salę, prieš prasidedant filmui, žodį tarė Nepaprastasis ir įgaliotasis Armėnijos ambasadorius Lietuvoje ponas Ara Aivazian. Po seanso vyko diskusija.

     

     

     

     

    Vasario 26 d. Vilniuje, kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ armėnų režisierius Vardan Hovhannisian pristatys savo filmą „Žmonių istorijos per KARĄ ir TAIKĄ“

    Dokumentinis filmas „Žmonių istorijos per KARĄ ir TAIKĄ“

    Armėnijos Respublikos ambasada ir Lietuvos kinematografininkų sąjunga pristato Vardano Hovhannisiano filmą „Žmonių istorijos per KARĄ ir TAIKĄ“.

    Paskatintas savo sūnaus klausimo, režisierius, kadaise pats buvęs karo belaisvis, leidžiasi į kelionę, kad surastų besistengiančius išgyventi Arcacho (Kalnų Karabacho) karo apkasų draugus, ir nagrinėja karo padarinius taikos metu.

    Filmas sukurtas kartu su Unesco, British Council, ITVS, BBC, Prancūzijos ARTE,
    Vokietijos WDR ir Suomijos YLE.

    „Žmonių istorijos per KARĄ ir TAIKĄ“  pelnė 12  apdovanojimų įvairiuose kino festivaliuose, tarp jų – “Tribeca” filmų festivalis Niujorke – geriausias filmas, Tarptautinis filmų festivalis Meksikoje – specialusis žiuri apdovanojimas, Tarptautinis kino festivalis „Auksinis abrikosas” Armėnijoje – geriausias dokumentinis filmas ir kiti.

     Apdovanotas Tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI prizu.

    Filmą „Žmonių istorijos per KARĄ ir TAIKĄ“  pristatys pats režisierius Vardan Hovhannisian.

    (daugiau…)