• A.Kašėta. Judėjimų už laisvę Lietuvoje ir Armėnijoje paralelės

    Algis Kašėta

    Algis Kašėta, Draugystės grupės su Kalnų Karabachu Seime narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys

    2013 m. kovo 18 d. 14:16

    Praėjus vos kelioms dienoms po kovo 11-osios, atšventus 23-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines, kovo 14-ąją Seime įkurta Draugystės grupė su Kalnų Karabacho (Arcacho) Respublika.

    Dar gerokai prieš oficialų grupės įsteigimą Azerbaidžanas įteikė notą Lietuvos užsienio reikalų ministerijai ir perspėjo, kad tai gali neigiamai atsiliepti dvišaliams santykiams. Kadangi esu ir anksčiau įsteigtos Tibeto rėmimo grupės Seime narys, galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, panašaus turinio notų iš Kinijos Liaudies Respublikos diplomatų anuomet nesulaukėme… (daugiau…)

    SPALVŲ MEISTRAS

    „Tapykite akis, studentai. Akys – tai visatos modeliai. Išmokę jas gražiai nupiešti, pažinsite ir žmogaus sielą“. Šie žodžiai yra garsaus ankstyvojo impresionistinio meno atstovo, kurio pavardė kiekvieno armėno sąmonėje sukelia giliausias tapybos ir spalvų asociacijas. Tai buvo reto kantrumo ir neįtikėtinos vaizduotės žmogus, kurio paveikslai kvepėjo saule, spalvos liudijo gėrį, o kontūrai nevaržė laisvės… (daugiau…)

    Armėnai Olandijoje

     Laurens Reitsma – Olandijos žurnalistas, bibliofilas, rengiantis savo internetiniame puslapyje knygų apžvalgas olandų kalba. Talkinau jam vertimais nuo 1999 m., kai jis keletą kartų lankėsi Lietuvoje. Domėdamasis jos istorija, socialine, menine raida parengė ne vieną susijusią su Lietuva apžvalgą, straipsnį (pavyzdžiui apie lietuvius ir SS Antrojo Pasaulinio karo metais, kuriam rinkau medžiagą). Susibičiuliavęs su R. Arutiunianu ir M. Kontrimaite, neliko abejingas armėniškai tematikai. Paprašiau L. Reitsmos pasidomėti armėnų istorija Olandijoje ir jis parengė apžvalgą armėnų spausdintos knygos 500 m. jubiliejaus minėjimo proga.

    Vega Ribikauskienė (daugiau…)

    Armėnų politikai Lietuvoje prieš 20 metų

     Armėnai labai domėjosi Vilniaus 1991 metų įvykiais. Prie Aukščiausiosios Tarybos (Seimo) rūmų po sausio 11 d. nuolat „budėjo“ armėniška vėliava – ją laikė vietiniai armėnai, palaikyti ateidavo ir jų draugai lietuviai. Prie jos būriuodavosi ir turistai iš Armėnijos. Tuo metu vienoje radijo laidoje buvo pasakyta, kad per pastarasias dvi savaites Lietuvoje apsilankė turistų grupės tik iš Armėnijos. Tačiau vis dėlto atrodytų keista, kad SSRS vadovybės sausio 13-ąją atsiųstos delegacijos sudėtyje buvo tuometinis Armėnijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Levonas Ter Petrosianas.

    1991 metų sausio 13-ąją Lietuvos Seimo rūmuose susitikau su SSRS Tautybių tarybos delegacijos nario L. Ter Petrosiano patarėju Ašotu Manučarianu, vienu iš Armėnų Nacionalinio judėjimo lyderių. Susitikimas įvyko po to, kai mikrofonu buvo paskelbta, jog kviečiami į rūmus asmenys, turintys žinių apie Lietuvoje buvojusį armėnų politiką Šavaršą Kočarianą. Bendravau su juo ir žinojau, kad jis jau išvyko iš Lietuvos, tad nuėjau į rūmus. Susitikimo metu A. Manučarianas pasakė, kad jie atvyko į Vilnių, nes turi didelę bendravimo su kariškiais patirtį ir nori užkirsti kelią dideliam kraujo praliejimui. Kad kariškiai nešaudytų, su jais reikia kalbėtis. Tada jis dar pasakė, kad SSRS vadovybės delegacija suformuota jų, armėnų politikų, iniciatyva. (daugiau…)

    Lietuvos armėnų sąjunga paminėjo 500 metų spausdintos armėniškos knygos jubiliejų

    Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, gruodžio 15 dieną Lietuvos armėnų sąjunga šventė dviguba proga: paminėjo armėnų spausdintos knygos 500 metų jubiliejų ir Jerevano paskelbimą 2012-ųjų metų pasaulio knygų sostine.

    Pranešimą, skirtą armėnų spausdintos knygos 500-mečiui, pasikeisdami perskaitė Džulija Tunian ir Narekas Hovhanisianas. Pranešime pabrėžta, kad Armėnijoje rankraštinės knygos plito nuo Antikos laikų, o pirmoji spausdinta knyga išleista 1512 metais Venecijoje Hakopo Mehaparto rūpesčiu. Dar anksčiau, 1486 metais Maince buvo išspausdinta armėniška abėcėlė. Tuo metu, kai Europoje įsigalėjo Renesanso epocha, Armėniją ir jos kaimynes siaubė Tamerlanas ir Šachas Abasas. Žmonėms tada rūpėjo tik tai, kaip išgyventi, kultūra, literatūra, švietimas patyrė didžiulį nuosmūkį. Armėnų tauta žinojo apie Gutenburgo išradimą ir tikėjo, kad tautą geriausiai gali apsaugoti nuo išnykimo raštingumo gimtąja kalba platinimas, o tam labai padės knygų spausdinimas. Pirmosios armėnų knygos spausdinimui Hakopas Mehapartas Veneciją pasirinko ne atsitiktinai – Gutenbergo išradimas Italiją pasiekė 1464 metais, o 1510 –aisiais Venecijoje jau buvo apie 200 leidyklų, kurios spausdino knygas įvairiomis kalbomis. Tuo metu Venecijoje gyvavo aktyvi armėnų bendruomenė, ją dažnai lankė armėnų pirkliai. (daugiau…)

    Armėnų paletė. Armėnų dailės paroda Vilniuje

    Lietuvos dailininkų sąjungos parodų salėje lapkričio 15 d. prasidėjo savaitę trukusi Armėnijos dailininkų sukurtų peizažų paroda pavadinta „Armėnų paletė“. Parodą organizavo Lietuvos armėnų sąjunga (pirmininkas Araik Tunian). Atidarydama parodą Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė išreiškė viltį, kad ši pirmoji Armėnijos dalininkų darbų paroda Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo padės giliau pažinti šios tolimos šalies, turinčios ilgaamžę istoriją, kultūrą.

    Parodoje eksponuojamuose paveiksluose vaizduojami gražiausi Armėnijos kampeliai. Įvairiais stiliais ir tapybos technika dailininkai paveiksluose atskleidžia visa savo šalies grožį, jos savitumą. Čia galima išvysti tiek Armėnijai būdingus kalnus, tiek ir lietuvio akiai artimus miškus. Atskirą vietą paveiksluose užima senosios armėnų architektūros paminklai. Žmogus nors kartą keliavęs po Armėnija tarp šių paminklų galbūt atras vienuolyną, seną akmeninį tiltą ar kitą įsimintiną vietą, kuri jam įsiminė kelionėje. Viso parodoje eksponuojama 80 šiuolaikiniu armėnų menininkų sukurtų paveikslų. (daugiau…)

    SUSITIKO MOKSLININKAI

    Spalio 30 d. Lietuvos Mokslų Akademijos (MA) Mažojoje salėje pasirašyta Lietuvos ir Armėnijos MA bendradarbiavimo mokslo srityje sutartis. Ją pasirašė Armėnijos MA prezidentas Radik Martirosyan ir Lietuvos MA prezidentas Valdemaras Razumas.

    Sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos MA Prezidiumo nariai, Armėnijos pasiuntinys Lietuvoje Ara Aivazyan, pasiuntinybės darbuotojai, Lietuvos armėnų bendrijos atstovai, žurnalistai. Sutartis skirta paskatinti Lietuvos ir Armėnijos mokslininkų bendradarbiavimą, ypač naujose mokslo srityse. Mokslininkai kalbėjo apie geras bendradarbiavimo galimybes lazerių fizikos, aplinkosaugos, kalbotyros, geologijos ir kt. srityse.

    Sutartį pasveikino Armėnijos pasiuntinys A. Aivazyan, Lietuva-Armėnija forumo pirmininkas Armenas Hairapetianas, operos dainininkė Asmik Grigorian, chirurgas onkologas Karapetas Babajanas, vienas iš Lietuvos lazerinės medicinos draugijos įkūrėjų. (daugiau…)

    ARMĖNŲ TEATRO DIENOS LIETUVOJE

    Spalio 8 – 14 d. įvyko „Armėnų teatro dienos Lietuvoje“, kurių metu buvo parodyti du monospektakliai, spalio 10 dieną – Kaune, 11 – dieną- Vilniuje, spalio 13 dieną – Visagine, kur jie tapo septinto tarptautinio monospektaklių festivalio „Atspindys“ dalimi. Pirmasis spektaklis „Aš praradau savo balsą“ – tai jauno, bet jau apdovanoto Armėnijoje režisieriaus Goro Margariano darbas pagal Liucijos Armonaitės pjesę „Katinėlis ir Paukštelis“. Tai vienos šeimos vienos gyvenimo dienos istorija, kurioje susvetimėjimas, psichologinis teroras paslėptas po dailiu kasdieniu fasadu. Spektaklio dėmesio centre – vienišos moters išgyvenimai, kuriuos meistriškai perteikė garsi armėnų aktorė Zaruhi Chačatrian. Spektaklio premjera įvyko 2012 m. kovą Jerevane, Valstybiniame Hakopo Paroniano muzikinės komedijos teatre per 10-ąjį „Armmono“ festivalį

    Kitą armėnų monospektaklį – „Seniausia profesija“ pagal Teimurazą Papašvilį sukūrė režisierius ir aktorius, Armėnijos Respublikos nusipelnęs artistas Robertas Akopianas. Seniausios profesijos atstovas, pasak spektaklio kūrėjų, yra vagis. Šios istorijos herojus – profesionalus vagis. Jo sąžinė rami dėl to, kad jis nėra nuskriaudęs nė vieno varguolio. Bet pagaliau herojus nusprendžia baigti vagies karjerą ir vesti…. Spektakliai įvyko rusų kalba. (daugiau…)

    ARMĖNIŠKI ESKIZAI

    Armėniški eskizai

    Kasmet aplankau savo artimuosius Armėnijoje, o pernai pabūti teko ilgiau negu paprastai – net porą mėnesių ten pagyventi. Susikaupė šiek tiek įspūdžių, kurie, manau, gali būti įdomūs ir Lietuvos skaitytojams. Pavadinau šiuos tekstelius eskizais.

     

    „Draugiškiausias ir muzikaliausias projektas“

    Taip buvo reklamuojamas Jervane kelis mėnesius vykęs bendras Armėnijos ir Gruzijos projektas „10+10“. Dešimt garsių gruzinų dainininkų ir tiek pat armėnų kiekvieną sekmadienį dainavo duetu populiarias armėnų, gruzinų, Europos šalių įvairių stilių dainas: klasikines, liaudies, estrados, iš filmų ir tt. Kiekvienos šalies po penkis vyrus ir penkias moteris sudarė gražius, harmoningus duetus. (daugiau…)