• Armėniškos vaišės Kauno Hanzos dienose

    Gegužės 19–21 d. Kaune šurmuliavo viena didžiausių šio miesto švenčių – Kauno Hanzos dienos. Hanzos dienų tradicija pagerbiamas Kauno miesto gimtadienis, menantis 1463 m. gegužės 20-ąją Didžiojo kunigaikščio Kazimiero Kaunui suteiktą privilegiją, kuria patvirtintos ir praplėstos miesto teisės. Ta proga šiemet kauniečius ir miesto svečius tris dienas džiugino viduramžių muge tapusios senamiesčio gatvės ir...

    Read more →

    Sveikiname visus Šventų Velykų proga !

    Šiemet Šventosios Velykos visose krikščionių bendruomenėse švenčiamas tuo pačiu metu. Tą progą sveikiname visus Šventų Velykų ir Kristaus prisikėlimo progą. Šviesių švenčių, ramybės ir džiugesio širdyje .

    Lietuvos Sveikatos Ministras: mes pasirengę pasidalinti savo patirtimi su Armėnija

    LR sveikatos apsaugos ministras A.Veryga ir Armėnijos ambasadorius Lietuvoje T.Mkrtchyan

    “Lietuva yra pasirengusi dalintis savo patirtimi su Armėnija”. Taip susitikimo su  Armėnijos ambasadoriumi metu teigė Lietuvos sveikatos ministras Aurelijus Veryga.

    Šio susitikimo metu buvo aptartos praktinės Armėnijos-Lietuvos bendradarbiavimo galimybės. Abi šalys pažymėjo dalinimosi patirtimi svarbą ir apsvarstė galimybę tęsti bendradarbiavimą naujame juridiniame lygmenyje. (daugiau…)

    Su Kovo 11-ąja Lietuva !

    Lietuvos-Armėnijos Forumas visų Lietuvos armėnų vardu sveikina Lietuvą su Kovo 11-ąja, su iškovota laisve, kuria galime džiaugtis ir dalintis, kurią privalome saugoti, kurios iš mūsų niekas neatims.


     

     

     

     

     

    „Akmeniniai sapnai“ pagal Akramą Ailisli

    Rašytojas, apie kurį bus kalbama šiame straipsnyje, tarp savo gerbėjų ir skaitytojų vadinamas Azerbaidžano Orhanu Pamuku. Pastarasis laimėjo Nobelio premiją kaip rašytojas, o Akramas Nadžafas oglu Naibovas, arba labiau žinomas pseudonimu Akramas Ailisli, 2014 m. savo skaitytojų ir gerbėjų bei kolegų rašytojų buvo pasiūlytas kaip galimas kandidatas į Nobelio premijos laureatus nuo Azerbaidžano. Tačiau šie du žmonės panašūs ne dėl šio fakto, o greičiau dėl pasirinktos temos arba tautos ir jos patirtų skriaudų, kurias abu rašytojai aprašo. (daugiau…)

    Kovo 8-oji ir moterys išminuotojos iš Kalnų Karabacho

    Išminuotojos

    Ką tik minėjome gražią pavasarinę kovo 8-osios šventę arba Tarptautinę moters dieną. Vieniems tai praeities reliktas, kitiems – kovos už moters teises simbolinė diena, tretiems – tiesiog proga pasveikinti savo mylimas moteris. Nepaisant visko, tenka pripažinti, kad vis daugiau moterų renkasi ir sėkmingai dirba anksčiau grynai vyriškais laikytus darbus. Tokių pavyzdžių apstu ir mūsų Lietuvoje: moteris prezidentė, moterys įmonių vadovės, moterys pareigūnės, moterys kariūnės.
    Moterų lygybė savotiškai įsiskverbė ir į gana patriarchalinę Armėnijos visuomenę. Čia jau nieko nebestebina automobilį vairuojanti ar įmonei vadovaujanti moteris, moteris verslininkė ar nevyriausybinės organizacijos steigėja. Bet yra darbas, kurį Europoje rinktųsi reta moteris, tai – moteris išminuotoja, moteris, kuri ieško ir neutralizuoja minas – vieną pavojingiausių civiliams ginklų, vis dar liekančių karo zonose. Paklauskite savęs, kuris iš jūsų ryžtųsi savo noru rinktis šią profesiją, kur klaida gali kainuoti gyvybę arba geriausiu atveju luošumą visam gyvenimui? (daugiau…)

    Siekdama „pritraukti“ daugiau dalyvių į propagandinį renginį, Azerbaidžano ambasada manipuliavo Lietuvos Seimo įtaka.

    Mes labai susirūpinome sužinoję, kad Azerbaidžano Respublikos ambasada išsiuntinėjo kvietimus diplomatiniams korpusams ir Lietuvos politikams į koncertą, skirtą „25-osioms Chodžaly genocido metinėms“, kuris numatytas vasario 20 d. Vilniaus Rotušėje.

    Kvietimai į šį renginį buvo išsiųsti Seimo Azerbaidžano ir Lietuvos tarpparlamentinės draugystės grupės vardu, naudojant Lietuvos Seimo logotipą. Mes nusiuntėme Seimui paklausimą, kuriame paprašėme paaiškinti, bei susisiekėme su keliais minėtai grupei priklausančiais Seimo nariais. Paaiškinimo raštu dar negavome, tačiau iš pokalbio supratome, kad grupės nariai visiškai nežinojo, kad kvietimas buvo išsiųstas jų vardu. Be to (ir tai verčia dar labiau nerimauti dėl Azerbaidžano ambasados elgesio), atrodo, kad Seimas nėra suteikęs leidimo šio renginio atveju naudoti savo logotipą. Taigi, siekiant pritraukti daugiau žmonių į renginį, kuris savaime yra istorijos klastojimas, nors tragedija iš tiesų įvyko 1992 m., pasitelkiamos klastotės ir iškraipymai. (daugiau…)