{"id":7,"date":"2012-09-08T07:20:47","date_gmt":"2012-09-08T07:20:47","guid":{"rendered":"http:\/\/ar.epalete.com\/?page_id=7"},"modified":"2012-11-21T04:59:51","modified_gmt":"2012-11-21T04:59:51","slug":"kultura","status":"publish","type":"page","link":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/","title":{"rendered":"Kult\u016bra"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Arm\u0117n\u0173 kult\u016bra \u00a0&#8211; tai \u0161ios tautos materialini\u0173 ir dvasini\u0173 pasiekim\u0173 visuma , kuri atsispindi mene, literat\u016broje, tautodail\u0117je ir virtuv\u0117je. Nors Arm\u0117nijos menai ir tradicijos atrodo pana\u0161ios \u012f kaimynini\u0173 taut\u0173: gruzin\u0173, pers\u0173, graik\u0173 ir turk\u0173, bet i\u0161 esm\u0117s jos labai skiriasi. Istori\u0161kai susiklost\u0117, kad arm\u0117n\u0173 tauta anksti, dar prie\u0161 Kristaus gimim\u0105, prad\u0117jo savo valstybingumo tradicij\u0105, kuri savo ruo\u017etu sudar\u0117 s\u0105lygas vystyti mokslus, kult\u016br\u0105 ir menus. Arm\u0117nijos\u00a0 valstyb\u0117 per visus savo gyvavimo ir vystymosi etapus buvo kry\u017ekel\u0117je tarp ryt\u0173 ir vakar\u0173, o tai negal\u0117jo neatsispind\u0117ti jos tautos kult\u016broje. Nema\u017eai prie to prisid\u0117jo ir arm\u0117n\u0173 pirkliai, kurie kartu su prek\u0117mis atgal \u012f t\u0117vyn\u0119 pargabendavo \u017einias apie kitus kra\u0161tus, kitas tradicijas ir papro\u010dius.<\/p>\n<div id=\"attachment_147\" style=\"width: 310px\" class=\"wp-caption alignright\"><a href=\"http:\/\/lt-am.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/09\/Manuscriparmani.jpg\"><img aria-describedby=\"caption-attachment-147\" loading=\"lazy\" class=\"size-medium wp-image-147\" src=\"http:\/\/lt-am.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/09\/Manuscriparmani-300x225.jpg\" alt=\"\" width=\"300\" height=\"225\" srcset=\"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/09\/Manuscriparmani-300x225.jpg 300w, http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/09\/Manuscriparmani.jpg 500w\" sizes=\"(max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><\/a><p id=\"caption-attachment-147\" class=\"wp-caption-text\">Matenadarano knyg\u0173 muziejus<\/p><\/div>\n<p>Visgi svarbiausi\u0105 ind\u0117l\u012f kult\u016bros vystymuisi ir pa\u010dios arm\u0117n\u0173 tautos i\u0161likimui tur\u0117jo arm\u0117ni\u0161kos ra\u0161tijos atsiradimas apie 400-tuosius m\u016bs\u0173 eros metus. Arm\u0117n\u0173 ra\u0161to k\u016br\u0117jas Msropas Ma\u0161tocas puikiai suvok\u0117, koks svarbus yra ra\u0161tas tautai, juk jo d\u0117ka \u012f arm\u0117n\u0173 kalb\u0105 i\u0161versti antikiniai ra\u0161tai ir krik\u0161\u010dioni\u0161ki veikalai, ra\u0161oma arm\u0117n\u0173 tautos istorija ir kuriama jos menin\u0117 literat\u016bra. Vienas \u017eymiausi\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 ir vert\u0117j\u0173 buvo 5-ame am\u017eiuje gyven\u0119s ir k\u016br\u0119s Movsesas Khorenatsi &#8211; \u00a0\u017eymiausias Msropo Ma\u0161toco mokinys. Did\u017eiausia arm\u0117ni\u0161kos ra\u0161tijos pavyzd\u017ei\u0173 kolekcija yra surinkta Jerevano Matenadarano knyg\u0173 muziejuje.<\/p>\n<p>I\u0161skirtinio, savito gro\u017eio yra arm\u0117n\u0173 architekt\u016bra. Jos raid\u0105 galima pasteb\u0117ti arm\u0117ni\u0161kose ba\u017eny\u010diose ir vienuolynuose, kurie prad\u0117ti statyti nuo pirm\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117s pri\u0117mimo dien\u0173. Kiekvienas i\u0161lik\u0119s paminklas yra kaip akmens metra\u0161tis, nurodantis, kur anks\u010diau gyventa arm\u0117n\u0173. Kitas, tik arm\u0117nams b\u016bdingas meno pavyzdys, yra cha\u010dkaras arba i\u0161 arm\u0117n\u0173 kalbos i\u0161vertus Kry\u017eiaus akmuo. Tai akmens, da\u017eniausiai tufo stela, kurioje i\u0161rai\u017eytas stilizuotas kry\u017eius, papuo\u0161tas \u012fmantriais ra\u0161tais, simboliais ar ra\u0161menimis. Ankstyvieji cha\u010dkarai buvo statomi norint pagerbti vien\u0105 ar kit\u0105 \u017emog\u0173 bei atliko antkapinio akmens funkcij\u0105.\u00a0 Pirmieji cha\u010dkarai pasirod\u0117 dar IX a. V\u0117lesnieji\u00a0 \u012fgavo platesn\u0119 paskirt\u012f, tuo pa\u010diu keit\u0117si j\u0173 stilius, vaizduojami ornamentai. \u0160iuo metu cha\u010dkar\u0173 menas kaip ir kiti tradiciniai arm\u0117n\u0173 menai patiria nauj\u0105 pakilimo laikotarp\u012f. Lietuvoje tai pat yra cha\u010dkar\u0173. Vienas j\u0173 pastatytas Kry\u017ei\u0173 kalne pa\u017eymint 1700-\u0105sias Arm\u0117nijos krik\u0161to metines. Antrasis i\u0161kilo 2004 m. Kaune prie apskrities vie\u0161osios bibliotekos. Pastarasis skirtas lietuvi\u0173 ir arm\u0117n\u0173 taut\u0173 draugystei bei arm\u0117n\u0173 vienuolio poeto Grikoro Narekaci k\u016brinio \u201eSielvartinga giedojim\u0173 knyga\u201d t\u016bkstantme\u010dio sukak\u010diai pa\u017eym\u0117ti.<\/p>\n<p>Neatsiejamos arm\u0117n\u0173 kult\u016bros dalys yra muzika, daina ir \u0161okis. Jos formavosi ilgamet\u0117s \u0161ios tautos istorijos b\u0117gyje ir savyje atspindi tautos bruo\u017eus, li\u016bdes\u012f ir d\u017eiaugsm\u0105. Dudukas yra vienas \u017eymiausi\u0173 arm\u0117n\u0173 muzikini\u0173 instrument\u0173. Pasaulyje \u0161\u012f instrument\u0105 pla\u010diai i\u0161populiarino \u017eymiausias atlik\u0117jas D\u017eivanas Gasparianas. \u0160iais laikais dudukas skamba atliekant tautin\u0119, klasikin\u0119 ar populiari\u0105ja muzik\u0105, akomponuojant \u0161okiams ar net filmuose. Arm\u0117n\u0173 muzika, daina ir \u0161okis i\u0161laik\u0117 savitus bruo\u017eus, kartu su kalba da\u017enai padeda arm\u0117nams i\u0161laikyti kult\u016brin\u0119 savast\u012f toli u\u017e t\u0117vyn\u0117s rib\u0173.<\/p>\n<p>Autorius: David Arutiunian<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Arm\u0117n\u0173 kult\u016bra \u00a0&#8211; tai \u0161ios tautos materialini\u0173 ir dvasini\u0173 pasiekim\u0173 visuma , kuri atsispindi mene, literat\u016broje, tautodail\u0117je ir virtuv\u0117je. Nors Arm\u0117nijos menai ir tradicijos atrodo pana\u0161ios \u012f kaimynini\u0173 taut\u0173: gruzin\u0173, pers\u0173, graik\u0173 ir turk\u0173, bet i\u0161 esm\u0117s jos labai skiriasi. Istori\u0161kai susiklost\u0117, kad arm\u0117n\u0173 tauta anksti, dar prie\u0161 Kristaus gimim\u0105, prad\u0117jo savo valstybingumo tradicij\u0105, kuri [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/7"}],"collection":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=7"}],"version-history":[{"count":4,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/7\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":341,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/7\/revisions\/341"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=7"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}