![\"\"](\"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/09\/Amberd-tvirtov\u0117-IX-a.-300x233.jpg\" "\\"Amberd")
<\/a><\/p>\n\u00a0IX a. nepriklausom\u0105 Arm\u0117nijos karalyst\u0119 atk\u016br\u0117 ir \u012ftvirtino i\u0161 \u017eymiausi\u0173 arm\u0117n\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 kilusi Bagratid\u0173 dinastija (i\u0161 vieno j\u0173 palikuonio kilo ir Gruzijos karali\u0173 Bagratid\u0173 \u2013 Bagration\u0173 dinastija).<\/p>\n
X-XIII a. istorin\u0117s Arm\u0117nijos teritorij\u0105\u00a0 nusiaubia ir u\u017evaldo i\u0161 ryt\u0173 u\u017epl\u016bdusios klajokli\u0173 tiurk\u0173 seld\u017eiuk\u0173, v\u0117liau \u2013 mongol\u0173 ordos. Nema\u017ea dalis arm\u0117n\u0173 palieka savo kar\u0173 nualint\u0105 gimtin\u0119. Viena dalis pab\u0117g\u0117li\u0173 per Kaukazo kalnus pasitraukia \u012f Krym\u0105 ir vakarines dabartin\u0117s Ukrainos \u017eemes. \u010cia laikui b\u0117gant jie tampa Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio i\u0161tikimais pavaldiniais. Dar kita pab\u0117geli\u0173 i\u0161 Arm\u0117nijos dalis pasitrauki\u0105 \u012f Vidur\u017eemio j\u016bros rytin\u0119 pakrant\u0119 kur XI a. pabaigoje \u012fkuria Kilikijos karalyste. Savo nepriklausomyb\u0119 naujai arm\u0117n\u0173 valstybei teko ginti nuo Bizantijos, turk\u0173 ir arab\u0173, o taip pat palaikyti sud\u0117tingus santykius su i\u0161 vakar\u0173 u\u017epl\u016bdusiais kry\u017eiuo\u010diais ir j\u0173 \u012fkurtomis valstyb\u0117l\u0117mis. Nuolatin\u0117se kovose su galingais kaimynais Kilikijos karalyst\u0117 atsilaik\u0117 iki 1375 met\u0173. \u0160i data laikoma senojo arm\u0117n\u0173 valstybingumo pabaiga.<\/p>\n
XVII am\u017eiuje arm\u0117n\u0173 gyvenamas \u017eemes, tapusias nepabaigiam\u0173 kar\u0173 arena, pasidalino dvi musulmoni\u0161kos imperijos \u2013 Iranas ir Osman\u0173 Turkija. Kar\u0173 metu gyventojai arm\u0117nai buvo grobiami, parduodami \u012f vergij\u0105, prievarta perkeliami \u012f kitas teritorijas. Ypa\u010d \u017eiaurus krik\u0161\u010dionims buvo Osman\u0173 Turkijoje gyvav\u0119s mokestis vaikais \u2013 prievarta imami berniukai paver\u010diami musulmonais ir kariais profesionalais (jany\u010darais), o mergait\u0117s patekdavo \u012f haremus. D\u0117l to arm\u0117nai geriau nor\u0117davo b\u016bti valdomi Irano, negu turk\u0173, ir kartais pad\u0117davo Iranui j\u0173 tarpusavio karuose.<\/p>\n
XIX a. prad\u017eioje dal\u012f arm\u0117n\u0173 gyvenamos Irano valdomos teritorijos, vadintos Ryt\u0173 Arm\u0117nij\u0105, u\u017ekariavo Rusijos imperija. Jai pad\u0117jo daug savanori\u0173 arm\u0117n\u0173, kurie pasitik\u0117jo caru \u2013 \u201ekrik\u0161\u010dioniu valdovu\u201d. \u017dymiausi arm\u0117n\u0173 visuomen\u0117s veik\u0117jai turk\u0173 \u2013 rus\u0173 kar\u0173 metu palaikydavo Rusij\u0105, tik\u0117josi, kad ji pad\u0117s atkurti nepriklausom\u0105 Arm\u0117nij\u0105, ir kaskart nusivildavo, matydami buv\u0119 apgauti. Rusijos imperijos sud\u0117tyje arm\u0117n\u0173 gyventoj\u0173 gyvyb\u0117 ir turtas nebuvo visi\u0161kai saug\u016bs, bet j\u0173 pad\u0117tis buvo kur kas geresn\u0117, negu kaimynin\u0117se musulmon\u0173 valstyb\u0117se, tod\u0117l arm\u0117nai laik\u0117, kad geriau b\u016bti Rusijos vald\u017eioje.<\/p>\n
Taip XIX a. pabaigoje istorines ir etnines arm\u0117n\u0173 gyvenamas \u017eemes buvo pasidalinusios trys imperijos: Rusija, Osman\u0173 Turkija ir Iranas. Du tre\u010ddaliai istorin\u0117s Arm\u0117nijos teritorijos ir jos gyventoj\u0173 priklaus\u0117 Turkijai. Ten arm\u0117nai kaip ir kitos nemusulmoni\u0161kos tautos (graikai, asirai, bulgarai ir kt.) buvo ypa\u010d nesaug\u016bs ir beteisiai: u\u017edrausta tur\u0117ti ginkl\u0105 kai tuo tarpu musulmonai visi b\u016bdavo ginkluoti ir da\u017enai tuos ginklus panaudodavo prie\u0161 savo kaimynus. Taip pat arm\u0117nai tur\u0117jo mok\u0117ti specialius did\u017eiulius mokes\u010dius, j\u0173 liudijimas teisme prie\u0161 musulmonus negaliojo, jie tur\u0117jo rengtis kitaip, negu musulmonai, jiems neleista mieste joti ant arklio, ir pana\u0161iai.<\/p>\n
Visoje istorin\u0117s Arm\u0117nijos teritorijoje kalnuose i\u0161liko ekonomi\u0161kai ir politi\u0161kai laisvesni\u0173 saleli\u0173, kuri\u0173 gyventojai arm\u0117nai sugeb\u0117davo apsiginti. \u0160ios vietov\u0117s ilgainiui tapdavo sukilim\u0173 prie\u0161 paverg\u0117jus centrais. Turk\u0173 valdose toks buvo Sas\u016bno rajonas \u012f pietus nuo Vano e\u017eero, Zeit\u016bno rajonas Kilikijos kalnuose, Irano valdomoje teritorijoje \u2013 kalnuotos sritys: Lori, Siunikas-Zangez\u016bras ir Arcachas (Kaln\u0173 Karabachas). \u0160iose srityse sen\u0173j\u0173 arm\u0117n\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 palikuonys i\u0161 dalies i\u0161laik\u0117 vald\u017ei\u0105, saugojo gyventojus, rinko mokes\u010dius ir atiduodavo juos valstybei. Stipriausia, daugiausia laisvi\u0173 tur\u0117jo istorin\u0117s Arm\u0117nijos Arcacho sritis, kuri\u0105 sudar\u0117 penkios nedidel\u0117s kunigaik\u0161tyst\u0117s, tapusios 17-18 a. arm\u0117n\u0173 i\u0161sivaduojam\u0173j\u0173 kov\u0173 centru ir atrama. Ryt\u0173 Arm\u0117nij\u0105 u\u017e\u0117musi Rusijos imperija pripa\u017eino dal\u012f arm\u0117n\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 gimini\u0173, priimdavo juos \u012f valstyb\u0117s tarnyb\u0105, kartais \u2013 \u012f auk\u0161tus postus. Tokios buvo Lazarian\u0173, Mamikonian\u0173, Loris-Melik\u0173, Arcruni ir kitos kunigaik\u0161\u010di\u0173 \u0161eimos.<\/p>\n
Istorin\u0117je Arm\u0117nijoje nebuvo tikros vergov\u0117s, labai seniai susiformavo feodaliniai santykiai ir aristokratija. Arm\u0117n\u0173 istorikai dar V a. kai kuri\u0173 arm\u0117n\u0173 did\u017ei\u016bn\u0173 (nacharar\u0173) gimines laik\u0117 Haiko palikuonimis (pavyzd\u017eiui, Siuniko srities Siuni gimin\u0119 ir Arcacho kunigaik\u0161\u010di\u0173 Aran\u0161ahik\u0173 \u0161eim\u0105), o arm\u0117n\u0173 gyvenam\u0173 sri\u010di\u0173 pavadinimus kildino i\u0161 Haiko vaik\u0173 vard\u0173. Kitos arm\u0117n\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 dinastijos buvo kilusios i\u0161 kaimynini\u0173 valstybi\u0173 karali\u0161ko kraujo did\u017ei\u016bn\u0173. Arm\u0117n\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 \u0161eim\u0173 palikuonys iki pat XX a. prad\u017eios aktyviai reik\u0161davosi visuomen\u0117s ir tautos gyvenime kaip mokslininkai, ra\u0161ytojai, knyg\u0173 ir periodikos leid\u0117jai, pedagogai, dvasininkai.<\/p>\n
Prie arm\u0117n\u0173 tautyb\u0117s i\u0161likimo, tradicij\u0173, kult\u016brinio palikimo i\u0161saugojimo ypa\u010d daug prisid\u0117jo Arm\u0117n\u0173 Apa\u0161ali\u0161koji ba\u017eny\u010dia. Po valstybingumo praradimo ji buvo vienintel\u0117 visiems arm\u0117nams bendra, taut\u0105 apjungianti organizacija, kuri r\u016bpinosi \u0161vietimu ir kult\u016bra, tur\u0117jo ribotas savivaldos teises. Auk\u0161tieji arm\u0117n\u0173 dvasininkai atstovavo taut\u0105 vald\u017eios strukt\u016brose. Kitas svarbus tautos i\u0161likimo veiksnys \u2013 nuo neatmenam\u0173 laik\u0173 gyvuojan\u010dios kaimo bendruomen\u0117s su renkamu seni\u016bnu. Kaimo bendruomen\u0117 su kolektyvine atsakomybe tiko valdovams ir patiems kaimie\u010diams. Iki XX a. prad\u017eos apie 90 proc. arm\u0117n\u0173 buvo kaimie\u010diai ir gyveno savo istorin\u0117je t\u0117vyn\u0117je arba kaimynin\u0117se srityse. Ryt\u0173 Arm\u0117nijoje kaimo bendruomenes likvidavo tik sovietin\u0117 vald\u017eia, o turk\u0173 valdomoje Vakar\u0173 Arm\u0117nijoje -1915 m. genocidas.<\/p>\n
XIX a. pabaigoje, remiantis arm\u0117n\u0173 Ba\u017eny\u010dios duomenimis, i\u0161 viso b\u016bta apie 5 milijonus arm\u0117n\u0173, i\u0161 kuri\u0173 apie 3 milijonus gyveno turk\u0173 valdomoje teritorijoje. Kilikijoje ir istorin\u0117s Arm\u0117nijos centrin\u0117se srityse daugiau negu pus\u0119 gyventoj\u0173 sudar\u0117 arm\u0117nai.<\/p>\n
XIX a. II pus\u0117je turk\u0173 Osman\u0173 imperija tapo pusiau kolonija, ypa\u010d priklausoma nuo Anglijos ir Pranc\u016bzijos. \u0160ios \u0161alys, taip pat Vokietija, Austrijos-Vengrijos imperija bei Rusija steng\u0117si pl\u0117sti joje savo \u012ftak\u0105, tiek\u0117 jai ginklus arba ir savo paj\u0117gomis pad\u0117jo i\u0161saugoti turk\u0173 imperij\u0105 nuo vidaus ir i\u0161or\u0117s prie\u0161i\u0161k\u0173 j\u0117g\u0173 sm\u016bgi\u0173. Saugojo tironi\u0161k\u0105, \u017eiauria krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 ma\u017eum\u0173 priespauda gars\u0117jant\u012f imperijos re\u017eim\u0105, nes negal\u0117jo susitarti ir pasidalinti jos did\u017eiul\u0117s teritorijos. Atsiradus galimyb\u0117ms, Anglija, Pranc\u016bzija, Rusija, Italija steng\u0117si sau palankiomis s\u0105lygomis atsipl\u0117\u0161ti po Osman\u0173 imperijos gabal\u0105. Turkijos krik\u0161\u010dioni\u0173 pad\u0117tis b\u016bdavo did\u017eiosioms valstyb\u0117ms pretekstas paspausti sulton\u0105 ir jo vyriausyb\u0119 siekiant savo naudos. Tai padidindavo turk\u0173 neapykant\u0105 krik\u0161\u010dionims ir atne\u0161davo jiems didesnes nelaimes, stipresn\u0119 priespaud\u0105 ir \u017eiaurumus.<\/p>\n
Po 1877-78 m. rus\u0173-turk\u0173 karo did\u017eiosios Europos valstyb\u0117s pareikalavo, kad turkai \u012fgyvendint\u0173 reformas ir suteikt\u0173 arm\u0117nams lygias su musulmonais teises (atsirado oficialiai suformuluotas Arm\u0117n\u0173 klausimas). Turk\u0173 vald\u017eia suprato, kad did\u017ei\u0173j\u0173 valstybi\u0173 svarbiausias tikslas \u2013 sustabdyti konkurentus, laim\u0117ti tarpusavio var\u017eybas d\u0117l \u012ftakos pasaulyje ir teritorij\u0173. Kad Arm\u0117nija, Balkan\u0173 \u0161ali\u0173 pavyzd\u017eiu, negaut\u0173 nepriklausomyb\u0117s, sultono Abdul Hamido II vyriausyb\u0117, naudodamasi did\u017ei\u0173j\u0173 Europos valstybi\u0173 nesutarimais, nutar\u0117 i\u0161spr\u0119sti Arm\u0117n\u0173 klausim\u0105 sunaikindama arm\u0117nus ir tam panaudojo religin\u0119, \u0161ovinistin\u0119 panislamizmo ideologij\u0105. Jos tikslas \u2013 sujungti savo vald\u017eioje musulmoni\u0161kas valstybes ir tautybes (iki 1924 m. Turkijos sultonas oficialiai laikytas vis\u0173 musulmon\u0173 dvasiniu vadovu \u2013 kalifu). Arm\u0117n\u0173 tauta tapo kli\u016btimi kelyje \u012f panislamistin\u012f susivienijim\u0105. Pasekm\u0117 \u2013 per 300 000 i\u0161\u017eudyt\u0173 arm\u0117n\u0173. Europa bais\u0117josi, bet nesiki\u0161o.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 min\u0117t\u0173 reform\u0173 autor\u0117 Rusija i\u0161vydo, kad susik\u016brusi nepriklausoma Bulgarija u\u017etv\u0117r\u0117 jai sausumos keli\u0105 \u012f i\u0161svajot\u0105j\u012f Konstantinopol\u012f. Ji pab\u016bgo, kad Arm\u0117nija taip pat i\u0161kovos nepriklausomyb\u0119 ir trukdys Rusijos imperijai pl\u0117stis \u012f pietus. Rusija tapo ar\u0161ia reform\u0173 Turkijoje prie\u0161ininke. Jos u\u017esienio reikal\u0173 ministras Lobanovas-Rostovskis taip suformulavo atitinkam\u0105 politik\u0105 Arm\u0117n\u0173 klausimu: \u201cMums nereikia antros Bulgarijos, Arm\u0117nija mums reikalinga be arm\u0117n\u0173.\u201d Taktikos sumetimais oficialiai manevruodama, Rusijos imperija XIX a. pabaigoje laik\u0117si arm\u0117nams prie\u0161i\u0161kos politikos: u\u017edarin\u0117jo arm\u0117n\u0173 mokyklas, draud\u0117 arm\u0117ni\u0161k\u0105 spaud\u0105, steng\u0117si riboti Arm\u0117n\u0173 Apa\u0161tali\u0161kosios ba\u017eny\u010dios \u012ftak\u0105, kurst\u0117 nesantaik\u0105 tarp arm\u0117n\u0173 ir Kaukazo totoriais vadinam\u0173 tiurk\u0173, r\u0117m\u0117 tiurk\u0173 surengtus arm\u0117n\u0173 pogromus savo teritorijoje, pad\u0117davo Turkijos vald\u017eiai naikinti arm\u0117n\u0173 partizanus, kurie i\u0161 Piet\u0173 Kaukazo eidavo \u012f Turkij\u0105 gelb\u0117ti tautie\u010dius nuo pogrom\u0173. Tokios politikos Rusija laik\u0117si iki pat 1917 m. Vasario revoliucijos.<\/p>\n
Po 1908 m. revoliucijos Turkijoje \u012f vald\u017ei\u0105 at\u0117jo \u201eJaunaturkiais\u201d pasivadinusi partija, kuri skelb\u0117 demokratijos ir visuotinio teisingumo \u0161\u016bkius, bet laik\u0117si \u0161ovinistin\u0117s pantiurkizmo ideologijos, kurios tikslas buvo prijungti prie Turkijos visas tiurk\u0173 tautas. \u0160alies viduje tur\u0117jo b\u016bti viena \u2013 turk\u0173 tautyb\u0117, kiti, pirmiausia krik\u0161\u010dionys, \u2013 sunaikinti. Arm\u0117nai v\u0117l tapo kli\u016btimi \u0161\u012f kart\u0105 pantiurkizmo id\u0117joms \u012fgyvendinti, nes i\u0161kovoj\u0119 savo trok\u0161tamas reformas, jie gal\u0117jo u\u017etverti turkams keli\u0105 \u012f Kaukaze ir Irane tiurk\u0173 gyvenamas teritorijas.<\/p>\n
Anglijai, Pranc\u016bzijai, Vokietijai ir Austrijai-Vengrijai atrod\u0117, kad \u012fgyvendinus reformas Turkijoje, arm\u0117nai \u012fgaus didesnes savivaldos teises, sieks \u012fkurti nepriklausom\u0105 valstyb\u0119, o Rusijos imperija (kurioje gyveno kita arm\u0117n\u0173 tautos dalis) tur\u0117s progos \u012fsiki\u0161ti ir padidins savo \u012ftak\u0105 Artimuosiuose Rytuose. Tod\u0117l \u0161ios valstyb\u0117s taip pat buvo nusista\u010diusios prie\u0161 arm\u0117nams naudingas reformas. Taigi, visos did\u017eiosios Europos valstyb\u0117s nuo 1878 iki 1918 m. oficialiai reikalavo, kad Turkija u\u017etikrint\u0173 arm\u0117n\u0173 saugum\u0105 ir \u012fgyvendint\u0173 reformas, bet prakti\u0161kai nieko d\u0117l to nedar\u0117. Imperij\u0173 kova d\u0117l pasaulio padalinimo sudar\u0117 galimybes sultono Abdiulchamito vald\u017eiai 1895m. \u012fvykdyti arm\u0117n\u0173 skerdynes, o 1915 m. jaunaturki\u0173 vald\u017eiai \u012fgyvendinti arm\u0117n\u0173 genocid\u0105. I Pasaulinio karo metu Vokietijoje ir Austrijoje-Vengrijoje buvo draud\u017eiama \u017einiasklaidoje skelbti apie j\u0173 s\u0105junginink\u0117je Turkijoje vykstan\u010dias arm\u0117n\u0173 skerdynes, nors kaip tik vokie\u010di\u0173 ir austr\u0173 karininkai, \u017eurnalistai ir kiti specialistai, tuo metu buv\u0119 Turkijoje, surinko ypa\u010d daug faktin\u0117s med\u017eiagos (nuotrauk\u0173, dokument\u0173, net filmuot\u0173 epizod\u0173) apie genocid\u0105.<\/p>\n
I Pasaulinio karo prad\u017eioje Rusijos armija s\u0117kmingai \u017eygiavo \u012f Turkijos gilum\u0105. Tai pad\u0117jo daliai arm\u0117n\u0173 i\u0161sigelb\u0117ti i\u0161 genocido, pab\u0117gant \u012f Rusij\u0105 ar kitas valstybes. Bet 1916 m. rus\u0173-turk\u0173 fronte nutr\u016bko kovos veiksmai. Rus\u0173 armija u\u017e\u0117m\u0117 beveik vis\u0105 istorin\u0119 Arm\u0117nij\u0105, turk\u0173 prie\u0161 tai \u201ei\u0161valyt\u0105\u201d nuo arm\u0117n\u0173. Carin\u0117s vald\u017eios atstovai neskub\u0117jo leisti i\u0161 genocido i\u0161sigelb\u0117jusiems, Rusijos imperijos teritorijoje atsid\u016brusiems keliems \u0161imtams t\u016bkstan\u010di\u0173 pab\u0117g\u0117li\u0173 arm\u0117n\u0173 gr\u012f\u017eti \u012f namus. Rus\u0173 vald\u017eia ketino ten \u012fkurti Eufrato rus\u0173 kazok\u0173 srit\u012f\u2026<\/p>\n
Bo\u0161evik\u0173 perversmas l\u0117m\u0117 arm\u0117n\u0173 tautai nauj\u0105 nelaimi\u0173 laikotarp\u012f. I\u0161 rus\u0173-turk\u0173 fronto pasitraukus rus\u0173 kariuomenei, ten liko tik arm\u0117n\u0173 ir gruzin\u0173 kariai bei arm\u0117n\u0173 savanori\u0173 b\u016briai. Pagal 1918 m. Bresto sutart\u012f Turkijai sugr\u0105\u017einta visa rus\u0173 armijos u\u017eimta teritorij\u0105 ir dar jai atiteko Batumio, Karso ir Ardahano sritys. Turkai po daugyb\u0117s pralaim\u0117jim\u0173 i\u0161vydo galimyb\u0119 \u012fgyvendinti pantiurkizmo program\u0105, tuo pa\u010diu nusiaubti Kaukaz\u0105. Jie pradeda puolim\u0105. Atsitraukdami i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 prie\u0161inasi tik arm\u0117n\u0173 kovotojai.<\/p>\n
Arm\u0117n\u0173, gruzin\u0173 ir Azerbaid\u017eano pagrindini\u0173 partij\u0173 atstovai \u012fk\u016br\u0117 U\u017ekaukaz\u0117s komisariat\u0105, kuris nepripa\u017eino bol\u0161evik\u0173 vald\u017eios. Turkijos ir jos s\u0105junginink\u0117s Vokietijos vald\u017eios atstovai skatino Rusijos imperijai priklausiusiose srityse gyvenan\u010dias tautas apsispr\u0119sti u\u017e nepriklausomyb\u0119, tik\u0117damiesi jas paversti savo \u012ftakos sfera. 1918 m. baland\u017eio 22 d. susirink\u0119s U\u017ekaukaz\u0117s seimas \u012fk\u016br\u0117 U\u017ekaukaz\u0117s demokratin\u0119 federacin\u0119 respublik\u0105, kuri prad\u0117jo derybas su turkais. Fakti\u0161kai der\u0117josi tik Gruzijos ir Azebaid\u017eano delegacijos.<\/p>\n
U\u017ekaukaz\u0117s federacin\u0117s respublikos susik\u016brimas Turkijai buvo politi\u0161kai naudingas, \u2013 jai u\u017egrobus Piet\u0173 Kaukaz\u0105 Rusija nebetur\u0117s teis\u0117s reikalauti \u0161i\u0105 teritorij\u0105 sugr\u0105\u017einti. Turkai nor\u0117jo sukurti Piet\u0173 Kaukaze kuo didesn\u0119 savo \u012ftakojam\u0105 Azerbaid\u017eano respublik\u0105. Turkija mobilizavo paj\u0117gas, perkeldama i\u0161 kit\u0173 front\u0173 armijos dal\u012f \u012f Piet\u0173 Kaukaz\u0105 ir t\u0119s\u0119 puolim\u0105. Turkijos s\u0105junginink\u0117 Vokietija nenor\u0117jo, kad turk\u0173 \u012ftaka per daug i\u0161plist\u0173 Piet\u0173 Kaukaze ir (pagal pantiurkist\u0173 planus) net u\u017e Kaspijos j\u016bros. Gruzinai, baimindamiesi turk\u0173 antpuoli\u0173, papra\u0161\u0117 Vokietijos globos, ir vokie\u010di\u0173 kariuomen\u0117 \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Gruzij\u0105.<\/p>\n
Azerbaid\u017eano tiurkai (tada vadinti Kaukazo totoriais, dabar \u2013 azerais), kuri\u0173 vadov\u0173 dauguma buvo pantiurkistini\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173, ragino turk\u0173 armija pulti Piet\u0173 Kaukaz\u0105 ir i\u0161vaduoti Baku i\u0161 bol\u0161evik\u0173 komunos. Nor\u0117dami pad\u0117ti turk\u0173 armijai, jie trukd\u0117 per Azerbaid\u017ean\u0105 gele\u017einkeliu i\u0161 Rusijos sugr\u012f\u017etantiems arm\u0117n\u0173 kareiviams vykti \u012f Arm\u0117nij\u0105, kad nekariaut\u0173 su turkais. T\u016bkstan\u010diai arm\u0117n\u0173 kareivi\u0173 susikaup\u0117 Baku. J\u0173 apgyvendinimu ir kitomis reikm\u0117mis r\u016bpinosi tenyk\u0161t\u0117 arm\u0117n\u0173 bendruomen\u0117.<\/p>\n
Arm\u0117n\u0173 kariuomen\u0117, paklusdama Uzkaukaz\u0117s federacijos premjero \u010cchenkeli \u012fsakymui, be kovos pasitrauk\u0117 i\u0161 gerai \u012ftvirtint\u0173 miest\u0173 tvirtovi\u0173 Karso ir Aleksandropolio. U\u017eimtuose miestuose turkai prad\u0117jo pl\u0117\u0161ti, prievartauti ir \u017eudyti arm\u0117nus. Pasidar\u0117 ai\u0161ku, kad jie neketina sustoti Bresto taikos sutarties nustatytose ribose. Arm\u0117nams i\u0161kilo i\u0161naikinimo gr\u0117sm\u0117 jau Ryt\u0173 Arm\u0117nijos teritorijoje. Gegu\u017e\u0117s 21 d. turk\u0173 kariuomen\u0117 u\u017e\u0117m\u0117 Sardarapato gele\u017einkelio stot\u012f, priart\u0117jo prie arm\u0117n\u0173 religinio centro E\u010dmiadzino ir Jerevano.<\/p>\n
Dar 1917 m. Tbilisyje susirink\u0119 \u012fvairi\u0173 arm\u0117n\u0173 partij\u0173 atstovai \u012fk\u016br\u0117 arm\u0117n\u0173 Tautos taryb\u0105. Jai pavald\u017eios tarybos susik\u016br\u0117 Jerevane ir Baku, kur nuo seno gyveno daug arm\u0117n\u0173. Nuo 1918 m. prad\u017eios Jerevano Tautos tarybai vadovavo \u017eymus arm\u0117n\u0173 veik\u0117jas Aramas Manukianas. Jis 1915 m. organizavo Turkijoje s\u0117kming\u0105 Vano miesto arm\u0117n\u0173 savigyn\u0105, kuri leido i\u0161sigelb\u0117ti i\u0161 genocido daugeliui t\u016bkstan\u010di\u0173 pab\u0117g\u0117li\u0173. Manukianui vadovaujant pavyko \u012fvesti Jerevane ir jo apylink\u0117se tvark\u0105, suburti kariuomen\u0119, organizuoti jai tiekim\u0105. \u012e \u017e\u016btb\u016btin\u0119 kov\u0105 \u017emones kviet\u0117 E\u010dmiadzino kunigai ir vienuoliai, vadovaujant pa\u010diam vyriausiajam \u2013 katolikosui. Gegu\u017e\u0117s 25 d. arm\u0117nai atmu\u0161\u0117 turk\u0173 armij\u0105, v\u0117lesniuose m\u016b\u0161iuose, privert\u0117 turkus b\u0117gti ir atsitraukti iki Aleksandropolio. Gegu\u017e\u0117s 24-29 d. arm\u0117nams pavyko atmu\u0161ti ir i\u0161 \u0161iaur\u0117s \u012f Jerevan\u0105 besiver\u017eian\u010dius turkus. Jie sp\u0117jo i\u0161\u017eudyti \u0161iaurin\u0117je Arm\u0117nijoje apie 4000 gyventoj\u0173, bet arm\u0117nams pavyko sunkiuose m\u016b\u0161iuose juos sustabdyti ir turkai nebetur\u0117jo j\u0117g\u0173 planuotam \u017eygiui \u012f Tbilis\u012f.<\/p>\n
Turkai, nor\u0117dami u\u017egrobti vis\u0105 arm\u0117n\u0173 gyvenam\u0105 teritorij\u0105, reikalavo, kad U\u017ekaukaz\u0117s demokratin\u0117 federacin\u0117 respublika pasidalint\u0173 \u012f Gruzijos ir Azerbaid\u017eano respublikas. Gegu\u017e\u0117s 26 d. Tbilisyje U\u017ekaukaz\u0117s seimo gruzin\u0173 men\u0161evik\u0173 frakcija paskelb\u0117, kad seimas panaikinamas, \u012fkuriama nepriklausoma Gruzijos valstyb\u0117. 27 d. tiurk\u0173 musavatist\u0173 partija paskelb\u0117 apie nepriklausomos Azerbaid\u017eano respublikos \u012fk\u016brim\u0105 su sostine Giand\u017eoje (Baku tada \u0161eimininkavo bo\u0161evikin\u0117 komuna). Arm\u0117nai liko vieni turk\u0173 agresijos akivaizdoje. Kai arm\u0117n\u0173 delegatai pasiskund\u0117 k\u0105 tik \u012fsteigtos Gruzijos premjerui \u017dordanijai, \u0161is atr\u0117\u017e\u0117: \u201eJ\u016bs, arm\u0117nai, sk\u0119state, mes neprivalome sk\u0119sti kartu su jumis\u201d.<\/p>\n
Gegu\u017e\u0117s 28 d. Arm\u0117n\u0173 tautos taryba Tbilisyje pri\u0117m\u0117 nutarim\u0105 \u012fkurti nepriklausom\u0105 Arm\u0117nijos valstyb\u0119 su sostine Jerevane. Tarybos atstovai nuvyko \u012f Batum\u012f der\u0117tis su turk\u0173 delegacija. Vienas i\u0161 arm\u0117n\u0173 delegat\u0173 bir\u017eelio 2 d. lai\u0161ke \u012f Jerevan\u0105 ra\u0161\u0117: \u201eApie j\u016bs\u0173 s\u0117kmingas kovas su turkais su\u017einojome i\u0161 turko generolo Vehib pa\u0161os. Galimyb\u0119 \u012fkurti ma\u017eyt\u0119 ir skurd\u017ei\u0105, bet nepriklausom\u0105 Arm\u0117nij\u0105 gavome tik m\u016bs\u0173 kari\u0173 pasiaukojimo d\u0117ka. M\u016bs\u0173 \u017einiomis, vokie\u010diai ir turkai susitar\u0117, kad Kaukazas bus padalintas tarp Gruzijos ir Azerbaid\u017eano. D\u0117l m\u016bs\u0173 kovotoj\u0173 pasiprie\u0161inimo jie buvo priversti pripa\u017einti ir Arm\u0117nij\u0105.\u201d I\u0161 lai\u0161ko matyti, kokiomis s\u0105lygomis teko der\u0117tis arm\u0117n\u0173 delegacijai. Ji prad\u0117jo derybas \u201eaklai\u201d, netur\u0117dama informacijos apie karo veiksmus, nes telefono ir telegrafo ry\u0161ys tarp Jerevano ir Tbilisio buvo sugadintas. Bir\u017eelio 4 d. pasira\u0161yta arm\u0117n\u0173-turk\u0173 sutartis, kuria turkai pripa\u017eino Arm\u0117nijos Respublik\u0105 su 12 000 km2 teritorija \u2013 tiek tuo metu arm\u0117n\u0173 delegatai sugeb\u0117jo i\u0161sider\u0117ti. Arm\u0117nijos Respublikai leista tur\u0117ti tik 1500 kareivi\u0173 vidaus tvarkai palaikyti.<\/p>\n
Laikinai susitaikiusi su Arm\u0117nijos buvimu, Turkija planavo i\u0161 piet\u0173 ir \u0161iaur\u0117s apeiti \u0161i\u0105 arm\u0117n\u0173 salel\u0119 ir pagal pantiurkizmo program\u0105 susijungti su tiurk\u0173 gyvenamu Azerbaid\u017eanu, bet sutrukd\u0117 pietrytin\u0117s buvusios rusi\u0161kosios Arm\u0117nijos dalies Zangez\u016bro ir Arcacho (Kaln\u0173 Karabacho) gyventojai arm\u0117nai. Matydami, kad j\u0173 teritorija nepateko \u012f Arm\u0117nijos Respublik\u0105, jie suk\u016br\u0117 savo tautos tarybas, organizavo savigyn\u0105. Jiems \u012f pagalb\u0105 atvyko generolo Andraniko vadovaujamas arm\u0117n\u0173 partizan\u0173 dalinys. (J\u012f pagal Batumio taikos sutart\u012f Arm\u0117nijos Respublika tur\u0117jo i\u0161sklaidyti, jei Andraniko dalinys \u012f\u017eengt\u0173 \u012f jos teritorij\u0105). Turk\u0173 armijai nepavyko per Zangez\u016br\u0105 nu\u017eygiuoti \u012f Baku. Turkai ap\u0117jo Arm\u0117nijos Respublik\u0105 i\u0161 \u0161iaur\u0117s, pasiek\u0117 Giand\u017e\u0105 ir su Azerbaid\u017eano kariuomene patrauk\u0117 \u012f Baku.<\/p>\n
Arm\u0117n\u0173 tautos taryba i\u0161 Tbilisio \u012f Jerevan\u0105 persik\u0117l\u0117 1918 m. liepos pabaigoje. Rugpj\u016b\u010dio 1 d. prad\u0117jo veikti Arm\u0117nijos Respublikos parlamentas, sudarytas i\u0161 47 nari\u0173. Be arm\u0117n\u0173 jame buvo 6 musulmon\u0173 atstovai, vienas rusas ir vienas kurdas jezidas; buvo atstovaujama visoms ten veikusioms politin\u0117ms partijoms, buvo ir vienas bol\u0161evik\u0173 atstovas.<\/p>\n
Turk\u0173 ir tiurk\u0173 azer\u0173 paj\u0117gos, u\u017e\u0117musios Baku ir surengusios tenyk\u0161\u010di\u0173 arm\u0117n\u0173 gyventoj\u0173 \u017eudynes, nes\u0117kmingai band\u0117 u\u017egrobti Karabach\u0105. Pasibaigus I pasauliniam karui, j\u012f pralaim\u0117jusi Turkija pagal Mudroso paliaub\u0173 sutart\u012f pasitrauk\u0117 i\u0161 Arm\u0117nijos iki 1914 met\u0173 Rusijos-Turkijos sien\u0173. Arm\u0117nijos vyriausyb\u0117 paskelb\u0117 Batumio sutart\u012f negaliojan\u010dia, reng\u0117si i\u0161pl\u0117sti savo teritorij\u0105 ir apimti tas istorin\u0117s Arm\u0117nijos sritis, kuriose prie\u0161 kar\u0105 gyveno per 50 procent\u0173 arm\u0117n\u0173, bet pasiprie\u0161ino kaimynai \u2013 Gruzija ir Azerbaid\u017eanas. Juos palaik\u0117 Anglija.<\/p>\n
1918 pabaigoje \u012fvyko dviej\u0173 savai\u010di\u0173 karinis konfliktas su Gruzija d\u0117l arm\u0117n\u0173 gyvenam\u0173 teritorij\u0173, bet anglams tarpininkaujant kaimyn\u0117s vis tik u\u017emezg\u0117 tarpvalstybinius santykius. Geri kaimyni\u0161ki santykiai arm\u0117nams susiklost\u0117 su Iranu. Su Azerbaid\u017eanu konfliktas u\u017esit\u0119s\u0117.<\/p>\n
Baisia Arm\u0117nijos problema tapo badas ir j\u012f lydin\u010dios epidemijos. Nuo 1918 m. vidurio iki 1919 m. vasaros Arm\u0117nijoje mir\u0117 badu apie 180 000 \u017emoni\u0173, daugiausia pab\u0117g\u0117liai i\u0161 Turkijos. Arm\u0117nijos vyriausyb\u0117 kreip\u0117si pagalbos \u012f did\u017ei\u0105sias valstyb\u0117s. Amerikos vyriausyb\u0117s ir jos pilie\u010di\u0173 suteikta parama i\u0161gelb\u0117jo daug arm\u0117n\u0173 i\u0161 bado mirties. Arm\u0117nijos Respublika pama\u017eu stipr\u0117jo, jos teritorija 1919 m. i\u0161sipl\u0117t\u0117 iki prie\u0161 kar\u0105 buvusi\u0173 Rusijos imperijos sien\u0173 su Turkija. Sienos galutinai tur\u0117jo b\u016bti nubr\u0117\u017etos ir \u012fteisintos kare nugal\u0117jusi\u0173 \u0161ali\u0173 Pary\u017eiaus konferencijoje, bet jos sprendimai v\u0117lavo.<\/p>\n
1919 m. antroje pus\u0117je Turkijoje i\u0161plito Mustafos Kemalio nacionalinis jud\u0117jimas, kurio tikslas buvo i\u0161saugoti Turkijai Osman\u0173 imperijos rytin\u0119 teritorij\u0105. Kad sukliudyt\u0173 tenyk\u0161\u010di\u0173 kitatau\u010di\u0173 apsisprendimui, kemalistai sureng\u0117 Ponto graik\u0173 ir u\u017esilikusi\u0173 arm\u0117n\u0173 skerdynes. Arm\u0117nai pab\u0117g\u0117liai susib\u016br\u0117 Pranc\u016bzijos globojamoje Kilikijoje. Kemalistams u\u017epuolus, arm\u0117nai kur\u012f laik\u0105 gyn\u0117si, bet nesulauk\u0117 \u017ead\u0117tos pranc\u016bz\u0173 paramos. Daugelis \u017euvo, kitiems v\u0117l teko b\u0117gti.<\/p>\n
Nuo 1919 m. prad\u017eios Anglija, kurios kariuomen\u0117 pagal Mudroso paliaubas \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Piet\u0173 Kaukaz\u0105 savais sumetimais (pirmiausia \u2013 d\u0117l Baku naftos) r\u0117m\u0117 Azerbaid\u017eano pastangas \u012fsitvirtinti Karabache ir Zangez\u016bre. Anglai i\u0161var\u0117 i\u0161 ten Andraniko dalin\u012f. Arm\u0117nijos vald\u017eia negal\u0117jo vie\u0161ai paremti besiginan\u010di\u0173 tautie\u010di\u0173, nes anglai pagr\u0105sino, kad tai pakenkt\u0173 Arm\u0117nijos interesams taikos konferencijoje. 1919 m. ruden\u012f Azerbaid\u017eano karin\u0117s paj\u0117gos kartu su turk\u0173 daliniais kelis kartus nes\u0117kmingai puol\u0117 Zangez\u016br\u0105. 1920 kovo 23 d., per musulmon\u0173 \u0161vent\u0119 azerai, turk\u0173 generolams Chalil pa\u0161ai ir Nuri pa\u0161ai dalyvaujant, sureng\u0117 skerdynes Kaln\u0173 Karabacho centre \u0160u\u0161os mieste, i\u0161\u017eud\u0117 keliasde\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 arm\u0117n\u0173. Arm\u0117nijos kariuomen\u0117 i\u0161 Zangez\u016bro \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Karabach\u0105 ir ten \u012ftvirtino Arm\u0117nijos Respublikos vald\u017ei\u0105.<\/p>\n
1920 m. prad\u017eioje Rusijos bol\u0161evikai, nugal\u0117dami pilietiniame kare, priart\u0117jo prie Kaukazo. Nor\u0117damas gauti bol\u0161evik\u0173 param\u0105 kare su nugal\u0117jusiomis Antant\u0117s \u0161alimis, M. Kemalis lai\u0161ke Leninui pasi\u016blo bendrai kovoti su pasauliniu imperializmu, kurio s\u0105junginink\u0117 esanti Arm\u0117nijos Respublika. Turkija apsi\u0117m\u0117 pad\u0117ti \u012ftvirtinti U\u017ekaukaz\u0117je bol\u0161evik\u0173 vald\u017ei\u0105, nugal\u0117dama \u201eimperialistin\u0119\u201d Arm\u0117nij\u0105.<\/p>\n
Vincas Kr\u0117v\u0117 (tada gyven\u0119s Baku) apybrai\u017eoje \u201eBol\u0161evikai\u201d apra\u0161o kaip bo\u0161evikai su turk\u0173 pagalba 1920 m. baland\u017eio 28 d. be vieno \u0161\u016bvio u\u017egrobia vald\u017ei\u0105 Azerbaid\u017eane. Netrukus jau Sovietinis Azerbaid\u017eanas ultimatume Arm\u0117nijos Respublikai pareikalavo atitraukti kariuomen\u0119 i\u0161 Karabacho ir Zangez\u016bro. I\u0161 Karabacho, aktyviai dalyvaujant tenyk\u0161\u010dio revoliucinio komiteto bol\u0161evikams, arm\u0117n\u0173 kariuomen\u0117 pasitrauk\u0117. Dal\u012f Zangez\u016bro u\u017e\u0117m\u0117 Raudonoji armija, ta\u010diau srities gynyb\u0105 organizav\u0119s pulkininkas Gareginas N\u017edeh nepakluso Arm\u0117nijos Respublikos vadov\u0173 \u012fsakymui apleisti Zangez\u016br\u0105, atsitrauk\u0117 \u012f pietin\u0119 srities dal\u012f ir, kovodamas su turkais bei bol\u0161evikais, s\u0117kmingai apsigyn\u0117. 1920 gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f su\u017elugo bol\u0161evik\u0173 bandymas surengti perversm\u0105 pa\u010dioje Arm\u0117nijoje. 1920 m. vasar\u0105 \u0161alys nugal\u0117tojos, vadovaujant Amerikos prezidentui V. Vilsonui, nubr\u0117\u017e\u0117 b\u016bsimos Arm\u0117nijos sienas. Jos buvo \u012fteisintos Sevro taikos sutartyje, kuri\u0105 Turkijos atstovai pasira\u0161\u0117. \u0160ia sutartimi Arm\u0117nijos Respublika tur\u0117jo gauti apie 100 000 km2 vakar\u0173 arm\u0117n\u0173 etnini\u0173 \u017eemi\u0173 ir tur\u0117ti pri\u0117jim\u0105 prie Juodosios j\u016bros. I\u0161 viso Arm\u0117nijos Respublikai tur\u0117jo atitekti 160 000 km2 teritorija. Ta\u010diau prezidento Vilsono pasi\u016blym\u0105 priimti Arm\u0117nijos mandat\u0105 Amerikos kongresas atmet\u0117 kaip ekonomi\u0161kai nenauding\u0105.<\/p>\n
Amerikai atsisakius tiesiogiai ki\u0161tis \u012f regiono reikalus bol\u0161evikai diplomatiniu spaudimu ir kariniais veiksmais privert\u0117 arm\u0117nus pasira\u0161yti sutart\u012f, kuria Raudonajai armijai leid\u017eiama laikinai u\u017eimti Azerbaid\u017eano gin\u010dijamas Arm\u0117nijos teritorijas: Karabach\u0105, Zangez\u016br\u0105 ir Nachi\u010devan\u0119. Tai yra \u2013 atidaryti t\u0105 pat\u012f pantiurkistin\u012f koridori\u0173, kurio 1918 m. Turkijai u\u017eimti nepavyko. \u0160ituo koridoriumi bol\u0161evikai atgabeno gausi\u0105 pagalb\u0105 (pinigais ir ginkluote) M. Kemaliui.<\/p>\n
Bol\u0161evik\u0173 ir turk\u0173 susitarimas sunaikinti Arm\u0117nijos Respublik\u0105 \u012ftvirtintas Baku 1920 rugs\u0117jo 1-7 dienomis Kominterno surengtame Ryt\u0173 taut\u0173 suva\u017eiavime. Kartu su Kominterno vadovais Zinovjevu ir Radeku i\u0161 Maskvos \u012f Baku atvyko buv\u0119s Turkijos karo ministras Enveras pa\u0161a, vienas svarbiausi\u0173 arm\u0117n\u0173 genocido organizatori\u0173 ir vykdytoj\u0173. Suva\u017eiavime dalyvavo atstovai i\u0161 Turkijos, daugelio Azijos ir Afrikos musulmoni\u0161k\u0173 \u0161ali\u0173, buvo ir arm\u0117n\u0173 bol\u0161evik\u0173.<\/p>\n
Suva\u017eiavimo priimtuose dokumentuose Arm\u0117nijos Respublika vadinama \u201etarptautinio imperializmo s\u0105jungininke\u201d, kuri\u0105 b\u016btina \u012fveikti. Suva\u017eiavime i\u0161rinktos tarybos prezidiumas pareng\u0117 suva\u017eiavimo sprendim\u0173 \u012fgyvendinimo plan\u0105, kur\u012f perdav\u0117 bol\u0161evikinei Rusijos vald\u017eiai. Suva\u017eiavimas tur\u0117jo parodyti Antant\u0117s \u0161alims, kad j\u0173 planams prie\u0161tarauja musulmoni\u0161kieji Rytai, o Rusijos ir Turkijos s\u0105jungos demonstravimas buvo skirtas Arm\u0117nijos Respublikos kariuomenei \u017elugdyti, palau\u017eti jos kovin\u0119 dvasi\u0105.<\/p>\n
Planas numat\u0117, kad Kemalio kariuomen\u0117 u\u017epuls Arm\u0117nijos Respublik\u0105, o i\u0161 jos nesaugom\u0173 rytini\u0173 rajon\u0173 pus\u0117s \u012feis bol\u0161evikai. Susitik\u0119 Arm\u0117nijos Respublikos teritorijoje, jie nutrauks kar\u0105 ir paskelbs Arm\u0117nijoje soviet\u0173 vald\u017ei\u0105. Arm\u0117nijos \u017emon\u0117ms ir visam pasauliui bus prane\u0161ta, kad bol\u0161evikai i\u0161gelb\u0117jo arm\u0117n\u0173 taut\u0105 nuo visi\u0161ko sunaikinimo.<\/p>\n
\u012egyvendinti t\u0105 plan\u0105 gal\u0117jo sukliudyti Arm\u0117nijos ir Gruzijos s\u0105junga, d\u0117l kurios jau buvo tariamasi. Dalis Baku suva\u017eiavime dalyvavusios M. Kemalio delegacijos nuvyko \u012f Tbilis\u012f ir i\u0161gavo Gruzijos vyriausyb\u0117s pa\u017ead\u0105 mainais u\u017e gin\u010dijamas teritorijas laikytis neutraliteto. 1920 m. rugs\u0117jo 28 d. Kemalio armija u\u017epuol\u0117 Arm\u0117nij\u0105. Arm\u0117n\u0173 bol\u0161evikai gavo nurodym\u0105 nekariauti prie\u0161 revoliucin\u0119 turk\u0173 armij\u0105, i\u0161vaduotoj\u0105 i\u0161 imperialist\u0173 ir bur\u017euj\u0173 vald\u017eios. Bol\u0161evik\u0173 agitacija labai susilpnino arm\u0117n\u0173 armij\u0105, kurioje buvo daug Rusijos kariuomen\u0117je tarnavusi\u0173 karinink\u0173 ir kareivi\u0173, \u012ftik\u0117jusi\u0173 bol\u0161evik\u0173 propoganda. Turk\u0173 armija spar\u010diai \u017eygiavo \u012f \u0161alies gilum\u0105.<\/p>\n
Arm\u0117nijos vyriausyb\u0117 papra\u0161\u0117 bol\u0161evik\u0173 tarpininkauti derybose su turkais. Atsakydami bol\u0161evikai pareikalavo \u012fvesti Arm\u0117nijoje soviet\u0173 vald\u017ei\u0105. Lapkri\u010dio 29 d. arm\u0117n\u0173 bol\u0161evikai i\u0161 Azerbaid\u017eano pus\u0117s \u012f\u017eeng\u0117 \u012f \u0161iaurin\u0119 Arm\u0117nijos dal\u012f ir paskelb\u0117, kad Arm\u0117nijoje \u012fvedama soviet\u0173 vald\u017eia, vadovauja arm\u0117n\u0173 revoliucinis komitetas. Bol\u0161evik\u0173 anks\u010diau u\u017eimtoje Zangez\u016bro dalyje, pasipiktin\u0119 j\u0173 \u012fvestu kariniu komunizmu ir turk\u0173 siaut\u0117jimu, vietiniai gyventojai sukilo ir G. N\u017edeh vadovaujami sumu\u0161\u0117 dvi Raudonosios armijos divizijas kartu su turk\u0173 kariuomen\u0117s padaliniu. Lapkri\u010dio 30 d. sovietinis Azerbaid\u017eanas paskelb\u0117, kad gin\u010dijamas teritorijas (Karabach\u0105, Zangez\u016br\u0105 ir Nachi\u010devan\u0119) u\u017eleid\u017eia sovietinei Arm\u0117nijai. Tai buvo diplomatinis \u017eingsnis, kad paskatint\u0173 Arm\u0117nijos vyriausyb\u0119 sutikti su sovietizacija. Gruod\u017eio 2 d. atsid\u016brusi bevilti\u0161koje pad\u0117tyje Arm\u0117nijos vald\u017eia sutiko su respublikos sovietizacija. Tokia \u201esavanori\u0161ka\u201d sovietizacija buvo pretekstas tarptautinei bendruomenei nesiki\u0161ti \u012f Arm\u0117nijos reikalus. Bol\u0161evikai pralaim\u0117jo tik Zangez\u016bre, kuris pasiskelb\u0117 nepriklausomu.<\/p>\n
Bol\u0161evik\u0173 derybos su Turkija d\u0117l Soviet\u0173 Arm\u0117nijos sien\u0173 prasid\u0117jo 1921 m. vasar\u012f Maskvoje, arm\u0117nams nedalyvaujant. O Arm\u0117nijoje jau du m\u0117nesius siaut\u0117jo bol\u0161evikinis karinis komunizmas. Prasid\u0117jo teroras. Buvo suimti ir \u012f Baku bei Rusijos kal\u0117jimus i\u0161gabenti visi arm\u0117n\u0173 karininkai, politiniai veik\u0117jai ir inteligentija, daug j\u0173 be teismo i\u0161\u017eudyta. Arm\u0117nai stichi\u0161kai, be tikros vadovyb\u0117s sukilo prie\u0161 bol\u0161evikus ir u\u017e\u0117m\u0117 Jerevan\u0105. Kovo 16 d., kai Jerevanas buvo sukil\u0117li\u0173 rankose, Maskvoje pasira\u0161yta Rusijos ir Turkijos draugyst\u0117s sutartis, kuria Turkijai atiteko anks\u010diau Rusijos imperijai priklausiusios arm\u0117ni\u0161kos Karso ir Surmalu sritys (su Araratu), o Nachi\u010devan\u0117s sritis perduodama Azerbaid\u017eanui be teis\u0117s j\u0105 atiduoti tre\u010diai \u0161aliai.<\/p>\n
Taip Sovietin\u0117s Arm\u0117nijos sienas nubr\u0117\u017e\u0117 arm\u0117n\u0173 genocid\u0105 iki 1922 m. t\u0119susi M. Kemalio vyriausyb\u0117 ir vardan \u201epasaulin\u0117s revoliucijos\u201d jam pad\u0117jusi Rusijos bol\u0161evik\u0173 vyriausyb\u0117. T\u0105 draugyst\u0119 atspindi 1928 m. Stambule pastatytas paminklas, skirtas Turkijos Respublikos \u012fk\u016brimui atminti. Jame M. Kemaliui i\u0161 kair\u0117s pavaizduoti bol\u0161evik\u0173 vadai M. Frunz\u0117 ir K. Voro\u0161ilovas\u2026<\/p>\n
Baland\u017eio prad\u017eioje arm\u0117n\u0173 sukilimas buvo nuslopintas, sukil\u0117liai ir inteligentija pasitrauk\u0117 \u012f Zangez\u016br\u0105, kur G. N\u017edeh vadovaujama buvo \u012fsik\u016brusi ma\u017eyt\u0117 arm\u0117n\u0173 respublika. Po sukilimo, bijant kit\u0173 \u0161ali\u0173 \u012fsiki\u0161imo, Lenino iniciatyva Arm\u0117nijoje ir visame Kaukaze bol\u0161evik\u0173 re\u017eimas buvo su\u0161velnintas. \u012e Arm\u0117nij\u0105 vadovauti atsi\u0173stas autoritetingas ir gabus arm\u0117n\u0173 bol\u0161evikas A. Miasnikianas. Paskutinis soviet\u0173 vald\u017eiai pasidav\u0117 Zangez\u016bras, kurio vadovas N\u017edeh bir\u017eelio 21 d. perdav\u0117 vald\u017ei\u0105 Miasnikianui. Zangez\u016bras liko Arm\u0117nijai, o Karabachas, tiesiogiai \u012fsiki\u0161us Stalinui, atiteko Azerbaid\u017eanui.<\/p>\n
Soviet\u0173 Arm\u0117nija patyr\u0117 visus sovietini\u0173 respublik\u0173 gyvenimo etapus: karin\u012f komunizm\u0105, nep\u0105, kolektyvizacij\u0105 su kaimie\u010di\u0173 pasiprie\u0161inimu, kuris buvo \u017eiauriai nuslopintas, 1937-38 m. teror\u0105, sudavusi skaud\u0173 sm\u016bgi arm\u0117n\u0173 inteligentijai. Antrajame pasauliniame kare arm\u0117n\u0173 tauta s\u0105moningai ir aktyviai dalyvavo, prisid\u0117jo net u\u017esienio arm\u0117nai, nes \u017einojo, kad prie Arm\u0117nijos sienos stovi 26 turk\u0173 divizijos, pasiruo\u0161usios tinkamu momentu \u012fsiver\u017eti. Turkija formaliai buvo paskelbusi neutralitet\u0105. Nor\u0117damas j\u0105 \u012ftraukti \u012f kar\u0105, Hitleris 1943 m. \u012fsak\u0117 i\u0161kilmingai pergabenti \u012f Turkij\u0105 Vokietijoje palaidoto vieno i\u0161 arm\u0117n\u0173 genocido iniciatori\u0173 ir vykdytoj\u0173 Talaato palaikus. Ta\u010diau turkai apdairiai i\u0161lauk\u0117 iki 1945 m. vasario ir paskelb\u0117 kar\u0105 Vokietijai bei Japonijai. Taip Turkija tapo antifa\u0161istin\u0117s koalicijos nare.<\/p>\n
Tautinis atgimimas Arm\u0117nijoje prasid\u0117jo 1965 m., kai 50-me\u010dio proga pirm\u0105 kart\u0105 buvo vie\u0161ai pamin\u0117tas arm\u0117n\u0173 genocidas, \u012fvyko mitingai ir did\u017eiul\u0117s demonstracijos, kurias sovietin\u0117 vald\u017eia steng\u0117si i\u0161vaikyti, su\u0117m\u0117 nema\u017ea j\u0173 organizatori\u0173 ir aktyviausi\u0173 dalyvi\u0173. Ta\u010diau po to kasmet baland\u017eio 24 d. valstyb\u0117s mastu prad\u0117ta min\u0117ti genocido auk\u0173 atminim\u0105, o 1967 m. buvo pastatytas paminklas. U\u017e tai Arm\u0117nijos pirmasis kompartijos sekrotorius neteko posto, bet genocido auk\u0173 min\u0117jimo tradicija t\u0119siama. Arm\u0117n\u0173 Apa\u0161ali\u0161koji ba\u017eny\u010dia t\u0105 dien\u0105 \u0117m\u0117 min\u0117ti kur kas anks\u010diau kaip Kankini\u0173 pagerbimo diena (pri\u0117m\u0119 musulmon\u0173 tik\u0117jim\u0105 krik\u0161\u010dionys gal\u0117jo ne tik i\u0161sigelb\u0117ti, bet ir gauti naudos \u2013 perimti savo krik\u0161\u010dioni\u0173 artim\u0173j\u0173 turt\u0105). Po 1965 m. suaktyv\u0117jo ir arm\u0117n\u0173 diasporos kova u\u017e teisin\u012f genocido pripa\u017einim\u0105. Netrukus \u0117m\u0117 rastis atitinkami atskir\u0173 valstybi\u0173 (pirmiausia \u2013 Lotyn\u0173 Amerikoje) parlament\u0173 sprendimai. Iki \u0161iol 1915 m. arm\u0117n\u0173 \u017eudynes kaip genocid\u0105 oficialiai pripa\u017eino 21 valstyb\u0117 (Lietuva \u2013 2005 m.), 42 JAV valstijos, Europos Parlamentas, kai kurios tarptautin\u0117s organizacijos.<\/p>\n
Arm\u0117nija pl\u0117tojo moksl\u0105 ir \u016bk\u012f, tapo viena geriausiai i\u0161sivys\u010diusi\u0173 sovietini\u0173 respublik\u0173. 1988 m., prasid\u0117jus sovietini\u0173 respublik\u0173 demokratizacijai, atsirado galimyb\u0117 Karabache per 2\/3 gyventoj\u0173 sudariusiems arm\u0117nams i\u0161reik\u0161ti savo vali\u0105 \u2013 prisijungti prie Arm\u0117nijos. Karabacho autonomin\u0117s srities taryba padar\u0117 atitinkam\u0105 parei\u0161kim\u0105, kur\u012f Maskvos vald\u017eia atmet\u0117. Azerbaid\u017eanas atsak\u0117 arm\u0117n\u0173 pogromais ir \u017eudyn\u0117mis Sumgaite, Baku, Kirovabade (dab. Giand\u017ea) ir kitur. I\u0161 Azerbaid\u017eano teritorijos pl\u016bstel\u0117jo \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173 pab\u0117g\u0117li\u0173. Patyr\u0119s didel\u012f spaudim\u0105 ir teror\u0105, tiek i\u0161 Azerbaid\u017eano, tiek ir i\u0161 Soviet\u0173 vald\u017eios pus\u0117s (1990-91 m. sovietin\u0117 armija pad\u0117jo azer\u0173 omonui varyti arm\u0117nus i\u0161 j\u0173 nuo am\u017ei\u0173 gyvenam\u0173 viet\u0173), su Arm\u0117nijos pagalba Karabachas atsilaik\u0117. Kai po 1991 m. pu\u010do Rusijoje Azerbaid\u017eanas pasiskelb\u0117 nepriklausomu, Karabacho arm\u0117nai i\u0161 karto paskelb\u0117 apie Kaln\u0173 Karabacho respublikos \u012fsteigim\u0105 \u2013 fakti\u0161kai Kaln\u0173 Karabachas niekada nebuvo nepriklausomo Azerbaid\u017eano sud\u0117tyje. Prasid\u0117jo karas. Arm\u0117nams teko v\u0117l gintis ginklu.<\/p>\n
\u012edomu, kad 1992 m. vasar\u0105 v\u0117l i\u0161kilo senoji turk\u0173 koridoriaus programa \u2013 kaip taikos s\u0105lyga atiduoti pietin\u0117s Arm\u0117nijos teritorij\u0105 Azerbaid\u017eanui mainais \u012f dal\u012f Kaln\u0173 Karabacho (P. Goblo, \u017eymaus JAV politologo, planas). Tokiu b\u016bdu Nachi\u010devan\u0117s autonomin\u0117 respublika susijungt\u0173 su Azerbaid\u017eanu ir atsirast\u0173 siauras ruo\u017eas bendros sienos su Turkija. Kai kurie Vakar\u0173 valstybi\u0173 politikai palankiai vertino \u0161\u012f plan\u0105, nes jis b\u016bt\u0173 suteik\u0119s galimyb\u0119 apeinant Rusij\u0105 nutiesti dujotiek\u012f i\u0161 Azerbaid\u017eano \u012f Turkij\u0105. Karo veiksm\u0173 eiga atitiko \u0161it\u0105 plan\u0105. Rusijos Jelcino vyriausyb\u0117 pad\u0117jo j\u012f \u012fgyvendinti, atiduodama Azerbaid\u017eanui did\u017eiuliais kiekiais ginkluot\u0119 ir karo technik\u0105 (\u0161imtus tank\u0173 ir \u0161arvuo\u010di\u0173, gausyb\u0119 artilerijos ir aviacijos). Arm\u0117nija toki\u0173 dovan\u0173 negavo.<\/p>\n
Arm\u0117nijai sutikti su tuo planu b\u016bt\u0173 rei\u0161k\u0119 \u2013 atsisakyti sienos su Iranu ir tuo metu vienintelio saugaus kelio \u012f i\u0161orin\u012f pasaul\u012f (Gruzijoje vyko neramumai, u\u017esit\u0119s\u0117 konfliktai d\u0117l Abchazijos ir Piet\u0173 Osetijos). \u017dem\u0117s dreb\u0117jimo, ekonomin\u0117s blokados ir karo i\u0161varginta Arm\u0117nija did\u017eiul\u0117mis pastangomis sugeb\u0117jo pati atsilaikyti ir pad\u0117ti Kaln\u0173 Karabachui apsiginti nuo nepalankiausio arm\u0117nams scenarijaus \u012fgyvendinimo\u2026<\/p>\n
Karo metu Turkija pad\u0117jo Azerbaid\u017eanui materialiai ir siunt\u0117 savanorius bei specialistus, ta\u010diau tiesiogiai savo ginkluotomis paj\u0117gomis \u012f konflikt\u0105 nesiki\u0161o. Pagrindin\u0117 prie\u017eastis \u2013 Arm\u0117nija \u012fstojo \u012f NVS ir prie sienos su Turkija i\u0161liko Rusijos karin\u0117 baz\u0117. Tai Arm\u0117nijoje laikoma iki \u0161iol svarbiu saugumo garantu.<\/p>\n
1994 m., ESBO, JAV ir Rusijai tarpininkaujant sudarytos Kaln\u0173 Karabacho respublikos ir Azerbaid\u017eano paliaubos t\u0119siasi. Iki \u0161iol vyksta derybos d\u0117l konflikto politinio sprendimo, taikos sutarties s\u0105lyg\u0173. Ta\u010diau Azerbaid\u017eano i\u0161 naftos pramon\u0117s gaunamos did\u017eiul\u0117s pajamos jam vis dar teikia vil\u010di\u0173 karine j\u0117ga \u012fveikti Karabach\u0105. Azerbaid\u017eano prezidentas ir vyriausyb\u0117 reguliariai daro atitinkamus parei\u0161kimus. Taika regione labai trapi.<\/p>\n
Per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f Arm\u0117nijos Respublika i\u0161gyveno spart\u0173 ekonomikos augim\u0105. Suaktyv\u0117jo pramon\u0117, pagaus\u0117jo u\u017esienio kapitalo investicij\u0173. Arm\u0117nijos Respublikos vyriausyb\u0117 stengiasi bendradarbiauti su ES, NATO ir visomis valstyb\u0117mis, aktyviai dalyvauja taikos palaikymo misijose. Ta\u010diau Turkija kartu su Azerbaid\u017eanu iki \u0161iol vykdo Arm\u0117nijos blokad\u0105. Turkija nesutinka u\u017emegzti diplomatinius santykius su Arm\u0117nija, keldama i\u0161ankstinius reikalavimus: paneigti arm\u0117n\u0173 genocido fakt\u0105 ir atiduoti Azerbaid\u017eanui Kaln\u0173 Karabach\u0105. (Arm\u0117nija sutinka u\u017emegzti santykius be i\u0161ankstini\u0173 reikalavim\u0173).<\/p>\n
\u0160altinis: Armenia.lt<\/p>\n
Autorius: Ruslanas Arutiunianas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
2008 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 28 d. pasaulio arm\u0117nai min\u0117jo Arm\u0117nijos Respublikos \u012fk\u016brimo devyniasde\u0161imtmet\u012f. Jos \u012fk\u016brimas \u2013 vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 arm\u0117n\u0173 tautos gyvenimo \u012fvyki\u0173 naujaisiais laikais. Bet yra dar \u201eapvalesn\u0117\u201d sukaktis, kuri\u0105 taip pat svarbu pamin\u0117ti. Tai \u2013 arm\u0117n\u0173 tautos nepriklausomyb\u0117s 4500 jubiliejus. Arm\u0117nai, vedami savo patriarcho Haiko, nugal\u0117jo Babilonijos kariuomen\u0119, kuri\u0105 jos tironas Belas surinko, kad […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/87"}],"collection":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=87"}],"version-history":[{"count":13,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/87\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":978,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/87\/revisions\/978"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=87"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
![\"\"](\"http:\/\/i1150.photobucket.com\/albums\/o611\/mindaugasm1\/6ace29e6.jpg\" "\\"Apie")
<\/p>\n![\"\"](\"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/09\/haik1.jpg\" "\\"Haikas\\"")
<\/a>Su Haiko pergale siejama pirmojo senojo arm\u0117n\u0173 kalendoriaus prad\u017eia. Jis buvo pana\u0161us \u012f seniausi\u0105 Egipto kalendori\u0173. Buvo laikoma, kad Haikas pirmasis nustat\u0117 m\u0117nesius ir pavadino savo s\u016bn\u0173 ir dukter\u0173 vardais.<\/p>\n