{"id":2215,"date":"2018-01-06T20:35:30","date_gmt":"2018-01-06T20:35:30","guid":{"rendered":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/?p=2215"},"modified":"2018-01-06T22:55:30","modified_gmt":"2018-01-06T22:55:30","slug":"dzulfa-sunaikintas-sventuju-chackaru-miestas-kuri-iamzino-jurgis-baltrusaitis","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/?p=2215","title":{"rendered":"D\u017eulfa sunaikintas \u0161vent\u0173j\u0173 cha\u010dkar\u0173 miestas kur\u012f \u012fam\u017eino Jurgis Baltru\u0161aitis"},"content":{"rendered":"
\"\"<\/a>

J. Baltru\u0161ai\u010dio ekspedicijos u\u017eiksuoti D\u017eulfos cha\u010dkarai<\/strong><\/p><\/div>\n

Kaip jau buvo min\u0117ta pirmojoje dalyje<\/a>, ma\u017eai kas i\u0161liko i\u0161 senojo D\u017eulfos miesto, tod\u0117l keliautojai da\u017enai mini sen\u0105sias kapines su t\u016bkstan\u010diais paminkl\u0173 cha\u010dkar\u0173, kaip \u012frodym\u0105 apie kadaise \u010dia gyvavusi miest\u0105 ir jo gyventojus. Pavienius keliautojus stebino paminkl\u0173 gausa, savoti\u0161ka j\u0173 puo\u0161yba ir i\u0161sid\u0117stymas. Steb\u0117dami \u0161ias \u012f kaln\u0105 kylan\u010dias akmenini\u0173 stel\u0173 eiles, keliautojai i\u0161 Europos pie\u0161\u0117 eskizus ir u\u017era\u0161in\u0117jo \u012fsp\u016bd\u017eius, ta\u010diau ilg\u0105 laik\u0105 nebuvo vykdoma jokia mokslin\u0117 tiriamoji veikla. Vienas pirm\u0173j\u0173 u\u017era\u0161\u0119s, kruop\u0161\u010diai i\u0161tyrin\u0117j\u0119s ir u\u017efiksav\u0119s foto juostoje \u0161iuos paminklus, buvo \u017eymus XX a. prad\u017eios menotyrininkas lietuvis Jurgis Baltru\u0161aitis. B\u016btent jam ir jo ind\u0117liui \u012f arm\u0117n\u0173 istorijos ir meno i\u0161saugojim\u0105 bus skirta \u0161i antroji straipsnio dalis.<\/p>\n

Jurgis Baltru\u0161aitis gim\u0117 1903 m. Maskvoje, \u017eymaus lietuvi\u0173 poeto, vert\u0117jo ir diplomato Jurgio Baltru\u0161ai\u010dio \u0161eimoje. T\u0117vas J. Baltru\u0161aitis ra\u0161\u0117 lietuvi\u0173 ir rus\u0173 kalbomis, mok\u0117jo per de\u0161imt\u012f kalb\u0173, daug vert\u0117, artimai bendravo su \u017eymiausiais to meto rus\u0173 intelektualais. 1920 m. jis buvo paskirtas Lietuvos specialiosios misijos Soviet\u0173 Rusijoje vadovu, o 1922 m. \u2013 Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir \u012fgaliotuoju ministru Soviet\u0173 S\u0105jungoje. 1939 m. tap\u0119s Lietuvos pasiuntinyb\u0117s patar\u0117ju Pary\u017eiuje, ten ir mir\u0117 1944 m. Dabar nedaugeliui \u017einoma, kad vyresnysis Jurgis Baltru\u0161aitis buvo arm\u0117n\u0173 ir j\u0173 literat\u016bros bi\u010diulis. Jis para\u0161\u0117 lietuvi\u0161kajai enciklopedijai i\u0161sam\u0173 straipsn\u012f apie arm\u0117n\u0173 literat\u016br\u0105, draugavo su arm\u0117n\u0173 poetu Aleksandru Caturianu, po kurio mirties para\u0161\u0117 eil\u0117ra\u0161t\u012f \u201eAleksandro Caturiano atminimui\u201c, i\u0161vert\u0117 A. Caturiano ir Vahano Tekejano eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173. \u0160ios aplinkyb\u0117s, matyt, nul\u0117m\u0117 tai, kad jo s\u016bnus v\u0117liau taip pat pamilo arm\u0117n\u0173 kult\u016br\u0105 ir men\u0105.<\/p>\n

\"\"<\/a>

Tyrin\u0117tojas (antras i\u0161 de\u0161in\u0117s) ekspedicijos \u012f D\u017eulf\u0105 metu<\/strong><\/p><\/div>\n

Jurgis Baltru\u0161aitis jaunesnysis 1926 m. baig\u0117 Pary\u017eiaus Sorbonos universitet\u0105, kur studijavo meno istorij\u0105 ir archeologij\u0105. 1927\u20131928 m. jis savo mokslin\u0117s menotyros ekspedicijos metu<\/em> keliavo po Arm\u0117nij\u0105 ir Gruzij\u0105. Arm\u0117nijoje susipa\u017eino ir susibi\u010diuliavo su to meto \u017eymiausiu senosios arm\u0117n\u0173 architekt\u016bros tyrin\u0117toju ir architektu Torosu Toramianu. Kelion\u0117je jam taip pat teko bendrauti su architektais A. Tamanianu ir V. Buniatianu, archeologu ir folkloristu E. Lalajanu, menotyrininku R. Drampianu. J\u0173 padedamas J. Baltru\u0161aitis aplank\u0117 \u017eymiausius Arm\u0117nijos viduram\u017ei\u0173 meno pavyzd\u017eius, ankstyv\u0105sias bazilikas, vienuolyn\u0173 kompleksus ir pavienius architekt\u016bros paminklus. Keliaudamas po \u0161iuos kra\u0161tus ir apra\u0161in\u0117damas pasauliui dar neatrastus architekt\u016bros ir meno paminklus, J. Baltru\u0161aitis pasinaudojo proga ir aplank\u0117 senosios D\u017eulfos kapines. Kelion\u0117je j\u012f lyd\u0117jo kolega arm\u0117n\u0173 mokslininkas A\u0161charabekas Kalantaras. Kadangi D\u017eulfos miesto griuv\u0117siai ir visi tuo met\u0173 i\u0161lik\u0119 architekt\u016bros paminklai, tarp j\u0173 ir cha\u010dkarai, buvo pasienio su Turkija zonoje, tyrin\u0117tojui ir jo komandai teko gauti leidim\u0105 i\u0161 sovietini\u0173 \u012fstaig\u0173.<\/p>\n

Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f kelion\u0117s d\u0117l transporto tr\u016bkumo ir sunkiai \u012fveikiamos vietov\u0117s tyrin\u0117tojai \u012fveik\u0117 raitomis. Tai patvirtina ir \u0161i raito Jurgio Baltru\u0161ai\u010dio nuotrauka, padaryta sen\u0173j\u0173 D\u017eulfos cha\u010dkar\u0173 fone.<\/p>\n

\"\"<\/a>

Raitas J. Baltru\u0161aitis cha\u010dkar\u0173 fone<\/strong><\/p><\/div>\n

Senosios D\u017eulfos dar tuomet nepaliesti cha\u010dkarai tyrin\u0117tojui atskleid\u0117 vis\u0105 \u0161i\u0173 paminklini\u0173 akmen\u0173 stili\u0173 kaitos raid\u0105 nuo pirm\u0173j\u0173 animalistini\u0173 iki v\u0117lyv\u0173j\u0173 gausiais ornamentais ir \u012fra\u0161ais puo\u0161t\u0173 cha\u010dkar\u0173. \u0160i\u0173 stel\u0173, nebyli\u0173j\u0173 arm\u0117n\u0173 tautos istorijos liudinink\u0173, nuotraukos ir apra\u0161ymai atgul\u0117 v\u0117liau Europoje i\u0161leistuose J. Baltru\u0161ai\u010dio straipsniuose. Jau tada suprat\u0119s ir \u012fvertin\u0119s i\u0161tirt\u0173 D\u017eulfos cha\u010dkar\u0173 unikalum\u0105, lietuvis tyrin\u0117tojas skyr\u0117 jiems ir juos supan\u010diam D\u017eulfos miestui atskir\u0105 es\u0117: \u201eD\u017eulfa prie Arakso ir jos antkapiniai paminklai\u201c. Kartu su D\u017eulfos cha\u010dkarais J. Baltru\u0161ai\u010dio \u012fam\u017eintos senosios arm\u0117ni\u0161kos bazilikos, ba\u017eny\u010dios, vienuolynai, tvirtov\u0117s ir kiti architekt\u016bros paminklai pateko \u012f 1929 m. pranc\u016bz\u0173 kalba Pary\u017eiuje i\u0161leist\u0105 jo veikal\u0105: \u201eArm\u0117nijos ir Gruzijos viduram\u017ei\u0173 dail\u0117s studijos\u201c (Etudes sur l’Art M\u00e9di\u00e9val en G\u00e9orgie et en Arm\u00e9nie). Knygai \u012f\u017eang\u0105 para\u0161\u0117 jo mokytojas, \u012f\u017eymus menotyrininkas Anri Fosijonas. Vienas pirm\u0173j\u0173 \u0161\u012f veikal\u0105 1930 m. leidinyje \u201e\u017durnale Aziatik\u201c recenzavo medicinos, numizmatikos ir skulpt\u016bros tyrin\u0117tojas K. Pasmad\u017eianas, v\u0117liau svari\u0105 ir i\u0161sami\u0105 recenzij\u0105 para\u0161\u0117 JAV arm\u0117nas filologas A. Sargsianas. J. Baltru\u0161ai\u010dio veikalas su gausia fotomed\u017eiaga iki \u0161iol i\u0161lieka labai vertingas arm\u0117n\u0173 viduram\u017ei\u0173 meno tyrin\u0117tojams. Ne veltui \u0161i knyga buvo pa\u017eym\u0117ta Pranc\u016bzijos \u012era\u0161\u0173 akademijos auk\u0161\u010diausi\u0105ja premija.<\/p>\n

Greitai J. Baltru\u0161aitis susipa\u017e\u012fsta su daugeliu kit\u0173 u\u017esienio arm\u0117n\u0173 intelektual\u0173. Ketvirtajame de\u0161imtmetyje paskelbti kiti arm\u0117nistikos veikalai pelno jam dar didesnes arm\u0117n\u0173 simpatijas. 1931 m. J.\u00a0Baltru\u0161aitis Sorbonoje apgina daktaro disertacij\u0105 apie viduram\u017ei\u0173 skulpt\u016br\u0105. Viena po kitos pasirodan\u010dios naujos jo knygos i\u0161garsina j\u012f kaip vien\u0105 i\u0161 geriausi\u0173 viduram\u017ei\u0173 meno \u017einov\u0173.<\/p>\n

1936 m. J.\u00a0Baltru\u0161aitis Londono universitete perskait\u0117 tris prane\u0161imus, kuriuose lygino sen\u0105j\u0105 arm\u0117n\u0173 ir gotikin\u0119 architekt\u016br\u0105. Juos apra\u0161\u0117 Londono arm\u0117nas filologas A. Safrastianas straipsnyje \u201eArm\u0117n\u0173 ir gotikos architekt\u016bra\u201c, kuris i\u0161spausdintas Pary\u017eiaus arm\u0117n\u0173 laikra\u0161tyje \u201eApaga\u201c. Savo prane\u0161imuose menotyrininkas daro i\u0161vad\u0105, kad b\u016btent arm\u0117n\u0173 ankstyv\u0173j\u0173 viduram\u017ei\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 arkiniai skliautai ir kitos konstrukcijos detal\u0117s tapo pavyzd\u017eiu v\u0117lesnei Vakar\u0173 Europos architekt\u016brai.<\/p>\n

Lietuvio menotyrininko vienas po kito pasirodantys veikalai arm\u0117n\u0173 meno tema suk\u0117l\u0117 Europos meno specialist\u0173 susidom\u0117jim\u0105 arm\u0117n\u0173 architekt\u016bra ir jos \u012ftaka Europos architekt\u016bros meno raidai.<\/p>\n

Paskutinis dar jam gyvam esant i\u0161leistas J.\u00a0Baltru\u0161ai\u010dio darbas D\u017eulfos cha\u010dkar\u0173 tema buvo drauge su JAV arm\u0117nistu D. Kujumd\u017eanu para\u0161ytas straipsnis.<\/p>\n

Straipsnis buvo paskelbtas Lisabonoje G. Kiulpekiano leid\u017eiamame arm\u0117nistikos periodiniame leidinyje.\u00a0Pagrindin\u0117 tema \u2013 cha\u010dkarai, \u010dia gretinamos dar 1929 m. darytos naujausios cha\u010dkar\u0173 ir senosios D\u017eulfos apylinki\u0173 nuotraukos. \u0160iame straipsnyje, beje, pateiktos vienos paskutini\u0173j\u0173 \u0161i\u0173 \u012fstabi\u0173 paminkl\u0173 nuotraukos, nes ma\u017eiau nei po 10 met\u0173 neliko n\u0117 p\u0117dsako tiek Senosios D\u017eulfos nekropol\u012f puo\u0161usi\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 cha\u010dkar\u0173, tiek ir senojo miesto dar i\u0161likusi\u0173 griuv\u0117si\u0173. Apie J.\u00a0Baltru\u0161ai\u010dio apra\u0161yt\u0173 Kry\u017ei\u0173 akmen\u0173 likim\u0105 skaitykite straipsnyje: \u201eD\u017eulfa \u2013 sunaikintas \u0161vent\u0173j\u0173 cha\u010dkar\u0173 miestas. III dalis: Kaip i\u0161trinti \u201enepatogi\u0105\u201c istorij\u0105\u201c.<\/p>\n

\u0160io straipsnio pabaigoje nor\u0117t\u0173si pabr\u0117\u017eti, koks svarbus iki \u0161iol yra J.\u00a0Baltru\u0161ai\u010dio, kaip tyrin\u0117tojo ir architekt\u016bros meno myl\u0117tojo, \u012fna\u0161as \u012f arm\u0117n\u0173 ir lietuvi\u0173 taut\u0173 suart\u0117jim\u0105 per men\u0105, meil\u0119 istorijai ir kult\u016brai. Arm\u0117n\u0173 tauta paliko ne\u012fkainojamus meno paminklus, kurie savo ruo\u017eu lietuvi\u0173 tautos s\u016bnui suteik\u0117 daug peno tyrin\u0117jimams, atradimams ir studijoms, i\u0161garsinusioms J.\u00a0Baltru\u0161ai\u010dio vard\u0105 mokslo pasaulyje. Pats to ne\u017einodamas, Jurgis Baltru\u0161aitis suteik\u0117 arm\u0117nams netik\u0117t\u0105 dovan\u0105, i\u0161saugodamas savo gausioje nuotrauk\u0173 kolekcijoje, veikaluose ir straipsniuose jau, deja, negr\u012f\u017etamai pradingusius arm\u0117n\u0173 viduram\u017ei\u0173 meno pavyzd\u017eius.
\nTaip pat svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad prie\u0161 dvejus metus, 2015 m.\u00a0gruod\u017eio 15 d., Lietuvos Respublikos ambasadorius Arm\u0117nijos Respublikoje Erikas Petrikas Jerevane,\u00a0 \u017eymiajame Arm\u0117nijos senovini\u0173 rankra\u0161\u010di\u0173 institute Matenadarane, pristat\u0117 Jurgio Baltru\u0161ai\u010dio (1903\u20131988) ir Dikrano Kujumd\u017eano studijos \u201eJulfa on the Arax and its Funerary Monuments\u201c pirm\u0105j\u012f vertim\u0105 \u012f arm\u0117n\u0173 kalb\u0105. D\u0117kodamas Arm\u0117nijos nacionaliniam architekt\u016bros ir statybos universitetui, studijos bendraautoriui p. Dikranui Kujumd\u017eanui,\u00a0 taip pat p. Carlos Costa Ramos ir p. Armenui Ghazaryanui u\u017e visokeriop\u0105 pagalb\u0105 bei param\u0105 prisidedant prie studijos vertimo \u012f arm\u0117n\u0173 kalb\u0105, ambasadorius E. Petrikas i\u0161rei\u0161k\u0117 vilt\u012f, kad \u0161is s\u0117kmingas bendradarbiavimas nenutr\u016bks ir bus t\u0119siamas, siekiant \u012fam\u017einti Jurgio Baltru\u0161ai\u010dio atminim\u0105 Arm\u0117nijoje, steigiant Jurgio Baltru\u0161ai\u010dio stipendij\u0105 ir \u012frengiant jo vardo auditorij\u0105 Arm\u0117nijos nacionaliniame architekt\u016bros ir statybos universitete.
\nBeje, jau 2017 met\u0173 pavasar\u012f Petroso Aloyano fondas \u0117m\u0117si finansuoti Jurgio Baltru\u0161ai\u010dio vardo stipendij\u0105, kuri skiriama architektams, suk\u016brusiems ir \u012fgyvendinusiems projekt\u0105, skirt\u0105 i\u0161saugoti architekt\u016brin\u012f paveld\u0105. Pirmuoju Jurgio Baltru\u0161ai\u010dio vardo stipendijos laureatu tapo \u0160ogheris Kha\u010datrianas u\u017e Jerevano istorinio rajono \u2013 Kond rekonstrukcijos\u00a0 projekt\u0105.<\/p>\n

\u0160altiniai:<\/p>\n

Nepriklausomas laikra\u0161tis ARMENA, nr 2, 1994 m. puslapis 7, straipsnis \u201eJurgio Baltru\u0161ai\u010dio palikimas\u201c.<\/p>\n

https:\/\/am.mfa.lt\/am\/lt\/naujienos\/jerevane-pristatytas-jurgio-baltrusaicio-ir-dikrano-kuimdziano-studijos-julfa-on-the-arax-and-its-funerary-monuments-vertimas-i-armenu-kalba<\/a><\/p>\n

http:\/\/www.mediamax.am\/en\/news\/society\/24855\/<\/a><\/p>\n

https:\/\/www.djulfa.com\u00a0<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kaip jau buvo min\u0117ta pirmojoje dalyje, ma\u017eai kas i\u0161liko i\u0161 senojo D\u017eulfos miesto, tod\u0117l keliautojai da\u017enai mini sen\u0105sias kapines su t\u016bkstan\u010diais paminkl\u0173 cha\u010dkar\u0173, kaip \u012frodym\u0105 apie kadaise \u010dia gyvavusi miest\u0105 ir jo gyventojus. Pavienius keliautojus stebino paminkl\u0173 gausa, savoti\u0161ka j\u0173 puo\u0161yba ir i\u0161sid\u0117stymas. Steb\u0117dami \u0161ias \u012f kaln\u0105 kylan\u010dias akmenini\u0173 stel\u0173 eiles, keliautojai i\u0161 Europos pie\u0161\u0117 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"image","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[9,3],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2215"}],"collection":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2215"}],"version-history":[{"count":2,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2215\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2234,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2215\/revisions\/2234"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2215"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2215"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2215"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}