{"id":24,"date":"2012-09-08T07:39:31","date_gmt":"2012-09-08T07:39:31","guid":{"rendered":"http:\/\/ar.epalete.com\/?p=24"},"modified":"2014-03-17T23:12:28","modified_gmt":"2014-03-17T23:12:28","slug":"armenu-atstovai-palydejo-karius-i-zalgirio-musi","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/?p=24","title":{"rendered":"Arm\u0117n\u0173 atstovai palyd\u0117jo karius \u012f \u017dalgirio m\u016b\u0161\u012f"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" class=\"size-full wp-image-58 alignleft\" title=\"pic\" src=\"http:\/\/i1150.photobucket.com\/albums\/o611\/mindaugasm1\/fca373cb.jpg\" alt=\"\" width=\"340\" height=\"235\" \/>\u00a02010 m. liepos 6-\u0105j\u0105 Vilniuje Vytaut\u0105 Did\u012fj\u012f simboli\u0161kai i\u0161lydin\u010di\u0173 \u012f \u017dalgirio m\u016b\u0161\u012f v\u0117liav\u0173 dideliame b\u016bryje buvo ir dvi Lietuvos arm\u0117n\u0173 bendruomen\u0117s atstov\u0173 ne\u0161amos v\u0117liavos. Turb\u016bt daugel\u012f Lietuvos \u017emoni\u0173 tai gal\u0117jo nustebinti \u2013 \u017dalgirio m\u016b\u0161is ir arm\u0117nai, kuo jie \u010dia d\u0117ti?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau, nors Arm\u0117nija taip toli nuo Lietuvos, arm\u0117nai senojoje Lietuvos istorijoje yra suvaidin\u0119 savit\u0105, gana ry\u0161k\u0173 vaidmen\u012f. Pirmajame lietuvi\u0161kai para\u0161ytame Vinco Pietario istoriniame romane \u201eAlgimantas, arba lietuviai XIII \u0161imtmetyje\u201c yra vienas gana svarbus veik\u0117jas, arm\u0117n\u0173 pirklys, vardu Arminas. Jis i\u0161perka i\u0161 Krymo totori\u0173 nelaisv\u0117s jaunojo kunigaik\u0161\u010dio Algimanto svarbiausi\u0105j\u012f pad\u0117j\u0117j\u0105 Bas\u0105j\u012f, <!--more-->o v\u0117liau, atsid\u0117kodamas Algimantui, kuris Armin\u0105 i\u0161gelbsti med\u017eiokl\u0117je, padeda jam pab\u0117gti i\u0161 Gali\u010do-Voluin\u0117s kunigaik\u0161\u010dio Romano nelaisv\u0117s, dovanoja Algimantui geriausi\u0105 savo kaimen\u0117s \u017eirg\u0105 ir puikius \u0161arvus. Romano pabaigoje arm\u0117nas pirklys \u201esu savo \u0161\u0117tromis\u201c atkeliauja \u012f Lietuv\u0105, \u012f Algimanto valdas. \u0160is persona\u017eas anaiptol n\u0117ra tik autoriaus fantazija. Arm\u0117nai i\u0161 ties\u0173 minimu laiku pasiekdavo Lietuvos \u017eemes ir ne vien kaip pirkliai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Istorik\u0117 Vega Ribikauskien\u0117, tyrusi arm\u0117n\u0173 bendruomeni\u0173 Lietuvoje istorij\u0105, ra\u0161o, kad arm\u0117n\u0173, lenk\u0173, Ukrainos ir Lietuvos istorik\u0173 darbuose yra nema\u017eai duomen\u0173 apie arm\u0117n\u0173 bendruomeni\u0173 atsiradim\u0105 bei gyvenim\u0105 Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je ir Lenkijos karalyst\u0117je.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Didel\u012f darb\u0105 \u0161ioje srityje yra nuveik\u0119s literat\u016brologas Juozas Lauru\u0161as (1947-2000), Jerevane studijav\u0119s arm\u0117n\u0173 kalb\u0105 ir tur\u0117j\u0119s galimyb\u0119 susipa\u017einti su arm\u0117ni\u0161kais \u0161altiniais, i\u0161 j\u0173 \u2013 ir su senaisiais, \u012f kitas kalbas nei\u0161verstais, veikalais. Jis pirmasis savo darbe \u201eArm\u0117n\u0173 kilties\u201c persona\u017eai V. Pietario \u201eAlgimante\u201c ir Vai\u017eganto \u201ePragiedruliuose\u201c: istorinis literat\u016brologinis komentaras\u201c, i\u0161spausdintame tik po autoriaus mirties (\u201eLituanistica, 2001. Nr. 2(46), v\u0117liau jo darb\u0173 rinkinyje \u201eAkmuo ir \u0161viesa\u201c), moksli\u0161kai ap\u017evelg\u0117 arm\u0117n\u0173 atkeliavimo \u012f Lietuv\u0105 istorij\u0105, nurod\u0117 j\u0173 vaidmen\u012f Lietuvos ekonomikoje, diplomatijoje ir karyboje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">J. Lauru\u0161o duomenimis, pirmoji didel\u0117 arm\u0117n\u0173 i\u0161eivi\u0173 banga b\u016bsim\u0105j\u0105 LDK pasiek\u0117 dar XI am\u017eiuje, tiurkams seld\u017eiukams \u012fsiver\u017eus \u012f Arm\u0117nij\u0105 ir sugriovus tuometin\u0119 jos sostin\u0119 Ani. Remdamasis \u0161altiniais, jis teigia, kad ma\u017edaug tuo metu, kai \u0117m\u0117 stipr\u0117ti Lietuvos valstyb\u0117 (XIII\u2013XIV a. pr.), arm\u0117nai \u201enuties\u0117 plat\u0173 prekybos keli\u0105 tarp Arm\u0117nijos ir Baltijos j\u016bros\u201c. Jis mini, kad apie 1390 m. Vytautas Didysis patvirtino pirm\u0105j\u012f LDK arm\u0117n\u0173 i\u0161eivi\u0173 vyskup\u0105 Hovanes\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">V. Ribikauskien\u0117 ra\u0161o, kad pasak Lvovo metra\u0161tinink\u0173, kai XIV a. tiurkai seld\u017eiukai u\u017e\u0117m\u0117 Arm\u0117nij\u0105, \u012f Lvov\u0105 atvyko 3 000 arm\u0117n\u0173 \u0161eim\u0173. Beje, XIV a. jau nebebuvo nepriklausomos Arm\u0117nijos valstyb\u0117s dabartin\u0117je teritorijoje. Veikiausiai turima omenyje 1375 m. \u017elugusi Kilikijos arm\u0117n\u0173 valstyb\u0117 (Kilikjan Hajastan) \u2013 arm\u0117n\u0173 valstyb\u0117 Ma\u017eosios Azijos pietry\u010diuose, sunaikinta arab\u0173 Egipto sultonato. Lvovo ir Kilikijos arm\u0117n\u0173 ry\u0161ius pavirtina Kilikijos karalyst\u0117s Hetumian\u0173 dinastijos monetos, demonstruotos Lenkijos arm\u0117n\u0173 parodoje 1933 metais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lvovas XIV a. viduryje buvo valdomas Gedimino s\u016bnaus Liubarto. I\u0161 ten arm\u0117nai gal\u0117jo plisti ir Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Remdamasi \u012fvairiais istoriniais \u0161altiniais V. Ribikauskien\u0117 ra\u0161o, kad antroji arm\u0117n\u0173 banga pasiek\u0117 Rusi\u0105, Lenkij\u0105 ir Lietuv\u0105 apie 1390 m., kai Tamerlanas, u\u017egrob\u0119s didel\u0119 dal\u012f Azijos, u\u017e\u0117m\u0117 Arm\u0117nij\u0105. Ji cituoja ukrainie\u010di\u0173 istorik\u0105 D. My\u0161ko, tyrus\u012f Podol\u0117s arm\u0117n\u0173 kolonij\u0173 istorij\u0105. Pasak jo, didelis b\u016brys Arm\u0117nijos gyventoj\u0173, traukdamasis nuo Tamerlano, kardu prasiskyn\u0117 sau keli\u0105 ir susijung\u0117 su ankstesniais i\u0161eiviais; dalis i\u0161 j\u0173 \u012fsiliejo \u012f Vytauto kariuomen\u0119, daugiausiai raitininkais, bei v\u0117liau liko Lietuvoje, kita dalis \u2013 u\u017esi\u0117m\u0117 prekyba. 1402 m. arm\u0117nai gavo leidim\u0105 laisvai prekiauti LDK ir Lenkijoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Arm\u0117nai lietuvi\u0173 kunigaik\u0161\u010di\u0173 kariuomen\u0117se \u0117m\u0117 tarnauti dar XIV a. Jie pad\u0117jo Kariotai\u010diams ginti Podol\u0117s pasienio tvirtoves, o v\u0117liau buvo Vytauto, \u0160vitrigailos ir kit\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 Lietuvos kunigaik\u0161\u010di\u0173 tarnyboje. Arm\u0117nai dalyvavo Vorsklos, \u017dalgirio, Chotino m\u016b\u0161iuose. \u0160\u012f m\u016b\u0161\u012f savo veikale\u201eChotino karo istorija\u201c apra\u0161\u0117 jo am\u017eininkas arm\u0117nas istorikas Hovanesas Kamenaci.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ordino \u0161nipo \u017einiomis, 1410 m. baland\u017eio-gegu\u017e\u0117s m\u0117nesiais Vytautas \u0161auk\u0117 \u012f kar\u0105 \u017emones ne tik i\u0161 LDK, bet ir i\u0161 Rusios, Totorijos, Arm\u0117nijos. Johanas Foigtas (Voigt) kapitalin\u0117je \u201ePr\u016bsijos istorijoje\u201c cituoja paties kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino magistro Heinricho fon Plaueno lai\u0161k\u0105, kuriame \u0161is, i\u0161skai\u010diuodamas prie\u0161\u0173 paj\u0117gas, pamini ir arm\u0117nus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 pietini\u0173 LDK \u017eemi\u0173 \u012f \u017dalgirio m\u016b\u0161\u012f atvyko \u017emon\u0117s i\u0161 Kijevo ir Lucko \u2013 abiejuose buvo arm\u0117n\u0173 kolonij\u0173. Tarp dalyvavusi\u0173j\u0173 arm\u0117n\u0173 gal\u0117jo b\u016bti atvyk\u0117li\u0173 i\u0161 u\u017esienio kolonij\u0173 bei gimtin\u0117s. Istorikai ra\u0161o, kad du arm\u0117n\u0173 raitinink\u0173 pulkai dalyvavo Griunvaldo (\u017dalgirio) m\u016b\u0161yje ir, kad arm\u0117n\u0173 junginys, vadovaujamas savo vaito, didvyri\u0161kai kov\u0117si.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2010 m. liepos 6 d. arm\u0117n\u0173 bendruomen\u0117s atstov\u0173 ne\u0161tose v\u0117liavose panaudoti du motyvai, simbolizuojantys dvi arm\u0117n\u0173 grupes, dalyvavusias \u017dalgirio m\u016b\u0161yje. Vienas \u2013 LDK ir Lenkijoje populiarus arm\u0117n\u0173 savivaldos simbolis \u2013 avin\u0117lis, laikantis iet\u012f su v\u0117liava, kurios kra\u0161te \u2013 kry\u017eius. \u0160is senas krik\u0161\u010dioni\u0161kas simbolis (Agnus Dei) buvo pavaizduotas Podol\u0117s Kameneco arm\u0117n\u0173 herbe bei Kijevo arm\u0117n\u0173 vyresni\u0173j\u0173 tarybos antspaude. Jis skiriasi nuo kry\u017eiuo\u010di\u0173 v\u0117liavos Avin\u0117lio, i\u0161 kurio \u0161ono \u012f duben\u0117l\u012f sr\u016bva kraujas. Tai \u2013 ken\u010diantis Avin\u0117lis, auka u\u017e nuod\u0117mes. Arm\u0117n\u0173 v\u0117liavoje \u2013 Avin\u0117lis su pergal\u0117s v\u0117liava, prisik\u0117lusio Kristaus simbolis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">V\u0117liava su pantera, ne\u0161an\u010dia ant nugaros kry\u017ei\u0173 (viduram\u017ei\u0173 Ani karalyst\u0117s herbas ir dabartinio Arm\u0117nijos Respublikos herbo sud\u0117tin\u0117 dalis), simbolizuoja arm\u0117n\u0173 riterius, kuriuos pa\u0161auk\u0117 Vytautas i\u0161 Arm\u0117nijos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160altinis: http:\/\/www.voruta.lt\/armenu-atstovai-palydejo-karius-i-zalgirio-musi\/<br \/>\nAutorius: Ruslanas Arutiunianas<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u00a02010 m. liepos 6-\u0105j\u0105 Vilniuje Vytaut\u0105 Did\u012fj\u012f simboli\u0161kai i\u0161lydin\u010di\u0173 \u012f \u017dalgirio m\u016b\u0161\u012f v\u0117liav\u0173 dideliame b\u016bryje buvo ir dvi Lietuvos arm\u0117n\u0173 bendruomen\u0117s atstov\u0173 ne\u0161amos v\u0117liavos. Turb\u016bt daugel\u012f Lietuvos \u017emoni\u0173 tai gal\u0117jo nustebinti \u2013 \u017dalgirio m\u016b\u0161is ir arm\u0117nai, kuo jie \u010dia d\u0117ti? Ta\u010diau, nors Arm\u0117nija taip toli nuo Lietuvos, arm\u0117nai senojoje Lietuvos istorijoje yra suvaidin\u0119 savit\u0105, gana [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"image","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[3],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/24"}],"collection":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=24"}],"version-history":[{"count":6,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/24\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":977,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/24\/revisions\/977"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=24"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=24"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=24"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}