{"id":2449,"date":"2019-09-01T20:49:48","date_gmt":"2019-09-01T20:49:48","guid":{"rendered":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/?p=2449"},"modified":"2019-09-01T20:49:48","modified_gmt":"2019-09-01T20:49:48","slug":"m-k-ciurlionio-taures-primine-lietuvos-ir-armenijos-draugyste","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/?p=2449","title":{"rendered":"M. K. \u010cIURLIONIO TAUR\u0116S PRIMIN\u0116 LIETUVOS IR ARM\u0116NIJOS DRAUGYST\u0118"},"content":{"rendered":"

\"\"<\/p>\n

Mikalojaus Konstantino \u010ciurlionio namuose spalio 17 dien\u0105 vyko gra\u017eia tradicija jau<\/em>\u00a0tapusio projekto \u201eM. K. \u010ciurlionis pasauliui\u201c i\u0161kilmingas renginys. M. K. \u010ciurlionio fondas kartu su Arm\u0117nijos ambasada \u012fteik\u0117 tris REX M. K. \u010ciurlionio taures Lietuvos ir Arm\u0117nijos santykius palaikan\u010dioms bei puosel\u0117jan\u010dioms asmenyb\u0117ms.\u00a0\u00a0<\/em><\/p>\n

Svarbu nepamir\u0161ti, kad Lietuva yra pirmoji \u0161alis, kuri pripa\u017eino Arm\u0117nijos nepriklausomyb\u0119, ir vienintel\u0117 i\u0161 Baltijos valstybi\u0173, oficialiai pripa\u017einusi arm\u0117n\u0173 genocid\u0105.\u00a0<\/em>Arm\u0117n\u0173 genocidas<\/em>\u00a0\u2013 arm\u0117n\u0173\u00a0<\/em>tautos genocidas, jaunaturki\u0173\u00a0<\/em>vald\u017eios vykdytas 1915\u20131917 metais.\u00a0<\/em>\u017duvusi\u0173 arm\u0117n\u0173 skai\u010dius, skirtingais vertinimais, siekia nuo 800 t\u016bkstan\u010di\u0173 iki 2 milijon\u0173.<\/em><\/p>\n

Arm\u0117n\u0173 genocidas \u2013 vienas i\u0161 ry\u0161kiausi\u0173 genocido\u00a0<\/em>neigimo pavyzd\u017ei\u0173.\u00a0<\/em>Jau daugiau nei \u0161imtmet\u012f Turkija neigia organizavusi arm\u0117n\u0173 \u017eudynes.<\/em><\/p>\n

Nakties vaikai<\/strong><\/p>\n

Rengin\u012f prad\u0117jo pianist\u0117s prof. Birut\u0117s Vaini\u016bnait\u0117s, kaip ir kas kart\u0105 \u2013 su ypatinga pajauta, precizika ir u\u017esidegimu \u2013 atliktas M. K. \u010ciurlionio noktiurnas VL183. Noktiurnas (pranc.\u00a0noctume<\/em>\u00a0< lot.\u00a0nocturnus<\/em>\u00a0\u2013 \u201enaktinis\u201c) \u2013 muzikinis lyrinis, svajingas, instrumentinis, da\u017eniausiai fortepijoninis muzikos k\u016brinys, kurio vidurin\u0117 dalis gyvesn\u0117, kontrastingesn\u0117. Tokie k\u016briniai itin buvo paplit\u0119 XIX am\u017eiuje.<\/p>\n

M. K. \u010ciurlionio noktiurnai \u2013 tikri nakties vaikai. Tai jo bemieg\u0117mis naktimis suguldyta k\u016bryba. Savo muzikos k\u016brinius M. K. \u010ciurlionis da\u017eniausiai para\u0161ydavo net nepris\u0117d\u0119s prie fortepijono. Jo kambar\u0117lyje Druskininkuose kiaur\u0105 nakt\u012f \u017eib\u0117davo lempa. O rytais menininkas prib\u0117gdavo prie fortepijono ir paskambindavo sesei savo nauj\u0105 k\u016brin\u012f.<\/p>\n

\"\"Pirma taur\u0117. Vert\u0117jai, poetei, aktyvistei<\/strong><\/p>\n

Vis\u0105 renginio program\u0105 ved\u0117 M. K. \u010ciurlionio fondo menin\u0117s veiklos vadovas Vytautas Pauk\u0161telis. Pirmoji taur\u0117 buvo \u012fteikta poetei, vert\u0117jai Marytei Kontrimaitei (A\u2020A). Arm\u0117nijos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrt\u010dianas kalb\u0117jo: \u201eMaryt\u0117 Kontrimait\u0117 yra viena ry\u0161kiausi\u0173 Arm\u0117nijos ir Lietuvos draugyst\u0117s simboli\u0173. Ji vis\u0105 savo gyvenim\u0105 paskyr\u0117 dvi\u0161aliams santykiams \u012fvairiose srityse stiprinti.\u201c M. Kontrimait\u0117s dukra, priimdama taur\u0119, g\u0117les ir diplom\u0105, prisimin\u0117, kad jos mama, jau sunkiai sirgdama, su ja kalb\u0117josi arm\u0117ni\u0161kai. Tai, be abejo, liudija, kokia brangi ir artima \u0161i \u0161alis jai buvo.<\/p>\n

B\u016bdama dvej\u0173 metuk\u0173, M. Kontrimait\u0117 buvo i\u0161tremta \u012f Irkutsko srities Bodaibo miest\u0105. Po lietuvi\u0173 kalbos ir literat\u016bros studij\u0173 Vilniaus universitete sta\u017eavosi Jerevano universitete, kur studijavo arm\u0117n\u0173 kalb\u0105 ir literat\u016br\u0105. Buvo ypa\u010d \u017einoma kaip vert\u0117ja, vert\u0117 daugiausia i\u0161 arm\u0117n\u0173 kalbos. Ji i\u0161vert\u0117 ir sudar\u0117 arm\u0117n\u0173 poezijos rinktin\u0119 \u201eAkmuo ir \u0161viesa\u201c (1982 m.), G. Emino es\u0119 \u201eSeptynios giesm\u0117s apie Arm\u0117nij\u0105\u201c (1984 m.), \u201eArm\u0117n\u0173 apysakas\u201c (kartu su Z. Sakalauskiene, 1985 m.), H. Tumaniano, K. Simoniano, V. Pohosiano ir daugyb\u0117s kit\u0173 autori\u0173 k\u016brinius. M. Kontrimait\u0117 paskelb\u0117 daugyb\u0119 straipsni\u0173 apie arm\u0117n\u0173 literat\u016br\u0105, kult\u016br\u0105, istorij\u0105. 1993\u20131994 metais leido laikra\u0161t\u012f \u201eArmena\u201c, para\u0161\u0117 kelis ap\u017evalginius ir gal per \u0161imt\u0105 arm\u0117ni\u0161kos tematikos informacini\u0173 straipsni\u0173 enciklopedijai.<\/p>\n

Jos nuopelnai arm\u0117n\u0173 literat\u016brai neliko nepasteb\u0117ti \u2013 2012 metais jai suteiktas Arm\u0117nijos Moksl\u0173 akademijos garb\u0117s daktar\u0117s vardas u\u017e arm\u0117n\u0173 ir lietuvi\u0173 ry\u0161i\u0173 stiprinim\u0105 bei pl\u0117tojim\u0105, o 2015-aisiais \u012fteiktas Grigoro Narekaci atminimo medalis. Tais pat metais jai suteiktas Arm\u0117nijos miesto Giumri garb\u0117s piliet\u0117s vardas. Po 1988 met\u0173 \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo, b\u016bdama Lietuvos pagalbos nukent\u0117jusiai Arm\u0117nijai komisijos nar\u0117, atkakliai kovojo su \u201eDid\u017eiojo brolio\u201c draudimu evakuoti nukent\u0117jusius \u017emones \u012f Lietuv\u0105.<\/p>\n

Ir jai pasisek\u0117 suorganizuoti evakuacij\u0105 \u2013 atvyko apie 1200 \u017emoni\u0173, iki 1990 met\u0173 vasaros veik\u0117 arm\u0117nams \u012fsteigta mokykla. V\u0117liau s\u0117kmingai rinko labdar\u0105 Kaln\u0173 Karabacho \u017emon\u0117ms ir pati asmeni\u0161kai, nebijodama karo pavoj\u0173, lyd\u0117jo j\u0105 iki tikslo. Nuo 2009 iki 2011 met\u0173 ji buvo Politini\u0173 kalini\u0173 ir tremtini\u0173 bendrijos nar\u0117 bei Lietuvos ir Arm\u0117nijos draugijos pirminink\u0117.\u00a02013-aisiais M. Kontrimait\u0117 buvo apdovanota Lietuvos \u017eurnalist\u0173 draugijos skiriama Stasio Lozorai\u010dio premija \u201eKelyje \u012f Vilties Prezidento Lietuv\u0105\u201c.<\/p>\n

\"\"<\/a>

Algis Ka\u0161\u0117ta. Aust\u0117jos Mikuckyt\u0117s-Mateikien\u0117s nuotrauka <\/strong><\/p><\/div>\n

Antra taur\u0117. Atkurti istorin\u0119 teisyb\u0119<\/strong><\/p>\n

Antroji taur\u0117 atiteko Var\u0117nos merui Algiui Ka\u0161\u0117tai, kuris, kaip tvirtino T. Mkrt\u010dianas, yra didis Arm\u0117nijos draugas. A. Ka\u0161\u0117tos ind\u0117lis \u012f tai, kad 2005 metais Arm\u0117nijos genocidas b\u016bt\u0173 pripa\u017eintas Lietuvos Seimo, ne\u012fkainojamas. Var\u0117nos meras, atsiimdamas pad\u0117kos simbolius, teig\u0117, kad Lietuvos ir Arm\u0117nijos santykiai m\u016bs\u0173 \u0161aliai yra testas, kur\u012f, jis viliasi, ateityje i\u0161laikysime.<\/p>\n

A. Ka\u0161\u0117ta yra baig\u0119s Vilniaus valstybinio universiteto\u00a0Istorijos fakultet\u0105 ir \u012fgij\u0119s istoriko specialyb\u0119. A. Ka\u0161\u0117ta dirbo \u012fvairi\u0173 kult\u016bros paveldo vertybi\u0173 apsaugos institucijose, o nuo 2015 met\u0173 yra Var\u0117nos meras. Devintojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje jis aktyviai dalyvavo S\u0105j\u016bd\u017eio\u00a0veikloje Var\u0117nos rajone. A. Ka\u0161\u0117ta tyrin\u0117jo pokario\u00a0met\u0173 istorij\u0105 \u2013 paskelb\u0117 knyg\u0173 ir dokument\u0173 rinkini\u0173 \u0161ia tematika.<\/p>\n

\u0160i\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 28 dien\u0105 Var\u0117nos rajono savivaldyb\u0117s meras Algis Ka\u0161\u0117ta ir Arm\u0117nijos Dili\u017eano miesto meras Armenas Santrosianas pasira\u0161\u0117 ketinimo u\u017emegzti bendradarbiavimo ry\u0161ius su Arm\u0117nijos Respublikos Dili\u017eano miestu protokol\u0105. Bus siekiama naudingo tarpusavio bendradarbiavimo ekonomikos ir verslo, valdymo ir savivaldos, \u0161vietimo ir mokslo, sveikatos ir socialin\u0117s apsaugos, aplinkosaugos, kult\u016bros, sporto ir turizmo, jaunimo reikal\u0173 srityse. V\u0117liau \u0161iose srityse planuojama sudaryti draugyst\u0117s ir bendradarbiavimo sutart\u012f.<\/p>\n

\"\"<\/a>

Erikas Petrikas. Aust\u0117jos Mikuckyt\u0117s-Mateikien\u0117s nuotrauka <\/strong><\/p><\/div>\n

Tre\u010dia taur\u0117. Dvi\u0161ali\u0173 santyki\u0173 tvirtov\u0117<\/strong><\/p>\n

T. Mkrt\u010dianas trumpai pristat\u0117 buvusio Lietuvos ambasadoriaus Arm\u0117nijoje Eriko Petriko veikl\u0105, kuriam ir buvo \u012fteikta tre\u010dioji taur\u0117. Arm\u0117nijos ambasadorius d\u0117kojo \u0161iam diplomatui u\u017e jo nuopelnus pl\u0117tojant politinius, ekonominius ir kult\u016brinius santykius tarp Arm\u0117nijos ir Lietuvos. E. Petrikas yra baig\u0119s Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultet\u0105.\u00a0\u012evairias diplomatines pareigas \u0117jo Danijoje, Did\u017eiojoje Britanijoje, \u0160veicarijoje.<\/p>\n

E. Petrikui suteiktas Nepaprastojo pasiuntinio ir \u012fgaliotojo mininstro diplomatinis rangas.\u00a02003 m. jis apdovanotas ordino \u201eU\u017e nuopelnus Lietuvai\u201c Riterio kry\u017eiumi.\u00a0E. Petrikas, b\u016bdamas lietuvi\u0173 ambasadorius Arm\u0117nijoje, aktyviai stiprino dvi\u0161al\u012f Lietuvos ir Arm\u0117nijos bendradarbiavim\u0105 investicij\u0173, prekybos, \u017eem\u0117s \u016bkio, socialin\u0117s ir darbo apsaugos, kult\u016bros, vie\u0161ojo valdymo, energetikos, turizmo bei kitose srityse.<\/p>\n

\"\"<\/a>

Panosas Terlemezianas \u201eAutoportretas\u201c. Aust\u0117jos Mikuckyt\u0117s-Mateikien\u0117s nuotrauka<\/strong><\/p><\/div>\n

\"\"<\/a>

<\/strong> Gevorgas Ba\u0161ind\u017eagianas \u201eKa\u010daturo Aboviano namas Kanakeryje\u201c (1884 m.) ir Panoso Terlemeziano \u201e\u012e\u0117jimas \u012f me\u010det\u0119\u201c (1919 m.). Aust\u0117jos Mikuckyt\u0117s-Mateikien\u0117s nuotrauka<\/strong><\/p><\/div>\n

\n

\n

\n

\n

\n

\n

\n

\n

\n

\n

\n

\n

\n

Subtili puantilistin\u0117 lyrika<\/strong><\/p>\n

Renginyje eksponuotos arm\u0117n\u0173 dailinink\u0173 Gevorgo Ba\u0161ind\u017eagiano, Vardgeso Sureniantso ir Panoso Terlemeziano darb\u0173 reprodukcijos, kurios toliau keliaus po mokyklas kartu su projektu \u201eAugame su M. K. \u010ciurlioniu\u201c. Visi \u0161ie arm\u0117n\u0173 autoriai yra M. K. \u010ciurlionio am\u017eininkai. J\u0173 estetika d\u0117l \u0161velnaus kolorito ir subtilios lyrikos yra artima M. K. \u010ciurlionio k\u016brybai.<\/p>\n

V. Sureniantso k\u016briniai priskiriami realizmo stiliui, ta\u010diau jiems panaudojama kruop\u0161tumo ir subtilumo reikalaujanti puantilizmo technika. Tai matyti renginyje eksponuotose jo k\u016briniuose \u201eSalom\u0117\u201c (1907 m.) ir \u201eI\u0161niekinta \u0160ventov\u0117\u201c (1895 m.). Jis buvo arm\u0117n\u0173 tapytojas, skulptorius, iliustratorius, vert\u0117jas, meno kritikas ir teatro aktorius.<\/p>\n

V. Sureniantsas yra arm\u0117n\u0173 istorinio tapybos \u017eanro pradininkas. Jo paveikslai\u00a0perteikia scenas, siu\u017eetus i\u0161 arm\u0117n\u0173 pasak\u0173 ir \u012fvairi\u0173 istorini\u0173 \u012fvyki\u0173. Nors per vis\u0105 jo gyvenim\u0105 buvo surengta tik viena \u0161io autoriaus paroda, jis buvo pripa\u017eintas am\u017einink\u0173, garsi\u0173 arm\u0117n\u0173 ir rus\u0173 visuomeni\u0173 nari\u0173, pavyzd\u017eiui, Iljos Repino.<\/p>\n

\"\"<\/a>

Vardgesas Sureniantsas \u201eI\u0161niekinta \u0160ventov\u0117\u201c (1895 m.). Aust\u0117jos Mikuckyt\u0117s-Mateikien\u0117s nuotrauka<\/p><\/div>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

\"\"<\/a>

Vardgesas Sureniantsas \u201eSalom\u0117\u201c (1907 m.). Aust\u0117jos Mikuckyt\u0117s-Mateikien\u0117s nuotrauka<\/p><\/div>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

Tarp Rusijos, Pary\u017eiaus ir Arm\u0117nijos<\/strong><\/p>\n

Parodoje buvo eksponuojami ir G. Ba\u0161ind\u017eagiano k\u016briniai \u201eArarato kalnas\u201c (1912 m.) ir \u201eKa\u010daturo Aboviano namas Kanakeryje\u201c (1884 m.). \u0160is autorius ry\u0161kiai paveik\u0117 arm\u0117n\u0173 peiza\u017ein\u0117s tapybos raid\u0105. Gruzijoje gim\u0119s autorius po dail\u0117s studij\u0173 Sankt Peterburge, keliavo per Kaukaz\u0105. V\u0117liau lank\u0117si Italijoje ir \u0160veicarijoje, kur susipa\u017eino su europieti\u0161ku klasikiniu menu ir Alp\u0117mis. Jis tvirtino: \u201eAlp\u0117s gra\u017eios, bet jos negali u\u017ekariauti tavo \u0161irdies, jei esi mat\u0119s Kaukaz\u0105.\u201c V\u0117liau autorius gyveno Kaukaze ir Pary\u017eiuje.<\/p>\n

Parodoje taip pat reg\u0117jome P. Terlemeziano paveikslus \u201eAutoportretas\u201c ir \u201e\u012e\u0117jimas \u012f me\u010det\u0119\u201c (1919 m.). \u0160is autorius buvo mai\u0161tingos sielos \u2013 b\u016bdamas studentas jis prisijung\u0117 prie jaunuoli\u0173, kovojan\u010di\u0173 su sultono vald\u017eia, v\u0117liau buvo Vano pasiprie\u0161inimo lyderis. Menin\u012f i\u0161silavinim\u0105 jis \u012fgijo Sankt Peterburge ir Pary\u017eiuje. Tad jo patirta dail\u0117s \u012ftak\u0105 pana\u0161i \u012f G. Ba\u0161ind\u017eagiano. Jo k\u016bryba paveikta impresionizmo.<\/p>\n

P. Terlemezianas buvo urbanistini\u0173 peiza\u017e\u0173 autorius. Po arm\u0117n\u0173 genocido jis gyveno Pranc\u016bzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir JAV. Po Arm\u0117nijos sovietizacijos persik\u0117l\u0117 \u012f Arm\u0117nijos sostin\u0119 Jereven\u0105. P. Terlemezianas buvo kunigo ir kompozitoriaus Komito draugas \u2013 jaunuoliai gyveno viename kambaryje, P. Terlemezianas tap\u0117 Komito portretus.<\/p>\n

\"\"<\/a>

Birut\u0117 Vaini\u016bnait\u0117 atlieka Komito \u201e6 \u0161okius pianinui\u201c. Aust\u0117jos Mikuckyt\u0117s-Mateikien\u0117s nuotrauka<\/strong><\/p><\/div>\n

Sulau\u017eyti likimai<\/strong><\/p>\n

Rengin\u012f u\u017ebaig\u0117 B. Vaini\u016bnait\u0117, sugrodama min\u0117to arm\u0117n\u0173 kompozitoriaus, M. K. \u010ciurlionio am\u017eininko Komito\u00a0\u201e6 \u0161okius fortepijonui\u201c. Komitas buvo ne tik arm\u0117n\u0173 kunigas ir kompozitorius, bet ir muzikologas, dainininkas, chorvedys. Komitas \u2013 arm\u0117n\u0173 nacionalin\u0117s muzikos mokyklos pradininkas. Jis yra pripa\u017e\u012fstamas vienu i\u0161 etnomuzikologijos pionieri\u0173. Surinko ir u\u017era\u0161\u0117 ma\u017edaug 3000\u00a0arm\u0117n\u0173 folkloro muzikos k\u016brini\u0173, dom\u0117josi kurd\u0173 liaudies dainomis.<\/p>\n

Per arm\u0117n\u0173 genocid\u0105 Komitas buvo are\u0161tuotas ir deportuotas \u012f koncentracijos stovykl\u0105. D\u0117l ne\u017einom\u0173 aplinkybi\u0173 buvo gana greitai i\u0161laisvintas, ta\u010diau patyr\u0117 sunki\u0173 potrauminio streso sutrikim\u0173. Komitas yra tap\u0119s genocido su\u017elugdyt\u0173 likim\u0173, meno lauko veik\u0117j\u0173 simboliu.<\/p>\n

Tradiciniai arm\u0117n\u0173 \u0161okiai<\/strong><\/p>\n

\u0160e\u0161i\u0173 \u0161oki\u0173 pianinui cikl\u0105 Komitas para\u0161\u0117 ir atliko 1906 metais Pary\u017eiuje. Tai yra jaudinanti ir originali kompozicija, kurioje pirm\u0105 kart\u0105 pianinas tampa Komito pagrindiniu pasirodymo instrumentu. Visi \u0161e\u0161i k\u016briniai yra paremti tradiciniais arm\u0117n\u0173 \u0161oki\u0173 stiliais. Pirmasis \u0161okis \u201eYerangi\u201c pabr\u0117\u017eia moter\u0173 \u0161okio gracingum\u0105, elegancij\u0105, \u0161velnum\u0105. \u201eUnabi\u201c, pasak paties Komito, yra subtili ir didinga. Maloni\u0105 melodij\u0105 sudaro dvi sumaniai supintos melodij\u0173 linijos.<\/p>\n

K\u016briniuose \u201eMarali\u201c ir \u201eShushiki\u201c ry\u0161kiai perteiktas liaudies instrument\u0173 charakteris ir tembras. Dainoje \u201eMarali\u201c Komitas imituoja specifinio arm\u0117n\u0173 instrumento, pana\u0161aus \u012f tamb\u016brin\u0105, pla\u010diai arm\u0117n\u0173 valstie\u010di\u0173 naudot\u0105 akomponavimui, gars\u0105. K\u016brinyje \u201eShushiki\u201c klausytojas gali i\u0161girsti stygini\u0173 instrument\u0173 imitacij\u0105. \u201eHet u Araj\u201c yra vyr\u0173 \u0161okis ratu. Komitas imituoja arm\u0117n\u0173 liaudies instrumentus: piemen\u0117li\u0173 nendrin\u012f vamzdel\u012f ir be lazdeli\u0173 grojam\u0105 mu\u0161am\u0105j\u012f. Paskutinis \u0161okis \u201eShoror\u201c yra herojinis vyr\u0173 \u0161okis. Komitas pa\u017eymi, kad jis turi b\u016bti atliktas didingai ir heroji\u0161kai, panaudojant ir praeitame \u0161okyje gird\u0117tas dviej\u0173 instrument\u0173 imitacijas.<\/p>\n

M. K. \u010ciurlionio fondas<\/a>\u00a0\u012fkurtas 1997 metais. Jau daugiau nei du de\u0161imtme\u010dius fondas vykdo novatori\u0161kus projektus meno, kult\u016bros, \u0161vietimo ir diplomatijos srityse. Fondo veiklos tikslai \u2013 genialaus Lietuvos dailininko, kompozitoriaus M. K. \u010ciurlionio k\u016brybos aktualizavimas, taip pat kult\u016brinio paveldo saugojimas, menin\u0117 jaunimo edukacija, aktyvi\u0173, visuomeni\u0161k\u0173 asmenybi\u0173 paie\u0161ka ir j\u0173 k\u016brybinis bendradarbiavimas.<\/em><\/p>\n

\n

http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2018-10-25-m-k-ciurlionio-taures-primine-lietuvos-ir-armenijos-draugyste\/172505?fbclid=IwAR1yEUW_vKDMNIireZEVelzSS6I2nS6-uMcgNKSr_BXimQMOOwRCx42IZKc<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mikalojaus Konstantino \u010ciurlionio namuose spalio 17 dien\u0105 vyko gra\u017eia tradicija jau\u00a0tapusio projekto \u201eM. K. \u010ciurlionis pasauliui\u201c i\u0161kilmingas renginys. M. K. \u010ciurlionio fondas kartu su Arm\u0117nijos ambasada \u012fteik\u0117 tris REX M. K. \u010ciurlionio taures Lietuvos ir Arm\u0117nijos santykius palaikan\u010dioms bei puosel\u0117jan\u010dioms asmenyb\u0117ms.\u00a0\u00a0 Svarbu nepamir\u0161ti, kad Lietuva yra pirmoji \u0161alis, kuri pripa\u017eino Arm\u0117nijos nepriklausomyb\u0119, ir vienintel\u0117 i\u0161 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"image","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[1,9],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2449"}],"collection":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=2449"}],"version-history":[{"count":3,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2449\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2462,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/2449\/revisions\/2462"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=2449"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=2449"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=2449"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}