{"id":258,"date":"2012-10-26T06:32:27","date_gmt":"2012-10-26T06:32:27","guid":{"rendered":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/?p=258"},"modified":"2012-11-13T11:56:34","modified_gmt":"2012-11-13T11:56:34","slug":"armeniski-eskizai","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/?p=258","title":{"rendered":"ARM\u0116NI\u0160KI ESKIZAI"},"content":{"rendered":"<p align=\"center\">Arm\u0117ni\u0161ki eskizai<\/p>\n<p>Kasmet aplankau savo artimuosius Arm\u0117nijoje, o pernai pab\u016bti teko ilgiau negu paprastai \u2013 net por\u0105 m\u0117nesi\u0173 ten pagyventi. Susikaup\u0117 \u0161iek tiek \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173, kurie, manau, gali b\u016bti \u012fdom\u016bs ir Lietuvos skaitytojams. Pavadinau \u0161iuos tekstelius eskizais.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p align=\"center\">\u201eDraugi\u0161kiausias ir muzikaliausias projektas\u201c<\/p>\n<p>Taip buvo reklamuojamas Jervane kelis m\u0117nesius vyk\u0119s bendras Arm\u0117nijos ir Gruzijos projektas \u201e10+10\u201c. De\u0161imt garsi\u0173 gruzin\u0173 daininink\u0173 ir tiek pat arm\u0117n\u0173 kiekvien\u0105 sekmadien\u012f dainavo duetu populiarias arm\u0117n\u0173, gruzin\u0173, Europos \u0161ali\u0173 \u012fvairi\u0173 stili\u0173 dainas: klasikines, liaudies, estrados, i\u0161 film\u0173 ir tt. Kiekvienos \u0161alies po penkis vyrus ir penkias moteris sudar\u0117 gra\u017eius, harmoningus duetus. <!--more-->Pasirodymus vertino mi\u0161ri arm\u0117n\u0173 ir gruzin\u0173 \u017eiuri, ved\u0117 laidas arm\u0117n\u0173 ir gruzin\u0173 kalba gruzinas ir arm\u0117n\u0117, koncertai buvo transliuojami per Gruzijos ir Arm\u0117nijos televizij\u0105. Stebina didel\u0117 projekto s\u0117km\u0117. Dalyviai akivaizd\u017eiai i\u0161gyveno nepeprast\u0105 k\u016brybin\u012f pakilim\u0105. \u017diuri nariai da\u017enai pritr\u016bkdavo \u017eod\u017ei\u0173, kad pagirt\u0173 atlikimo lyg\u012f ir novatori\u0161kum\u0105. Ne kart\u0105 jie sak\u0117: \u201eTokiu stiliumi \u0161ios dainos dar niekas neatliko\u201c.<\/p>\n<p>Ie\u0161kodamas tokio pasisekimo prie\u017eas\u010di\u0173, m\u0105s\u010diau apie keli\u0173 t\u016bkstantme\u010di\u0173 \u0161i\u0173 dviej\u0173 taut\u0173 kaimynyst\u0119, senus kult\u016brinius ry\u0161ius, bendrus kult\u016bros veik\u0117jus, tokius kaip abiej\u0173 taut\u0173 kult\u016br\u0105 propagav\u0119s arm\u0117nas re\u017eisierius S. Parad\u017eanovas ir XVIII a. arm\u0117n\u0173 poetas ir kompozitorius Sajat Nova, k\u016br\u0119s abiem kalbom, gyven\u0119s Tbilisyje, buv\u0119s gruzin\u0173 karaliaus dvaro dainiumi (projekte buvo atliekamos ir jo dainos). M\u0105s\u010diau apie arm\u0117n\u0173 ir gruzin\u0173 kalb\u0173 bendrybes \u2013 priklausydamos skirtingoms kalb\u0173 grup\u0117ms (arm\u0117nai &#8211; indoeuropie\u010di\u0173, gruzinai &#8211; Kaukazo kalb\u0173 \u0161eimai) jos turi daug bendr\u0173 \u017eod\u017ei\u0173.<\/p>\n<p>M\u0105s\u010diau ir apie tai, kad lietuviai su baltarusiais, lenkais, rusais, latviais taip pat \u017eino nema\u017eai apie kaimyn\u0173 dain\u0173 kult\u016br\u0105 ir dalyvaudami pana\u0161iame projekte gal\u0117t\u0173 savo atlikimu nustebinti ne vien\u0105 \u017einov\u0105 ir klausytoj\u0105. Esu \u012fsitikin\u0119s, kad tokie projektai gali suteikti k\u016brybos d\u017eiaugsmo atlik\u0117jams ir estetinio malonumo klausytojams.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p align=\"center\">\u012eam\u017einti \u201eMimino\u201c filmo herojai<\/p>\n<p>Pernai \u012fvyko dar vienas su arm\u0117n\u0173 ir gruzin\u0173 kult\u016briniais ry\u0161iais susij\u0119s \u012fvykis. Arm\u0117nijoje, kurortiniame Dili\u017eano mieste, kuris populiariame filme \u201eMimino\u201c pamin\u0117tas kaip arm\u0117no Mhero Mkrt\u010diano vaidinamo persona\u017eo t\u0117vi\u0161k\u0117, liepos 4 dien\u0105 atidengtas paminklas filmo veik\u0117jams, kuriuos vaidino Vachtangas Kikabidz\u0117, Mkrt\u010dianas ir Jevgenijus Leonovas. Atpa\u017e\u012fstami persona\u017eai stovi \u0161alia vandens \u0161altinio, kurio vanduo, pasak filmo veik\u0117jo, \u201eantras pasaulyje\u201c.<\/p>\n<p>O truput\u012f v\u0117liau, spalio 14, Tbilisyje atidengtas Zurabo Cereteli sukurtas paminklas tiems patiems veik\u0117jams. Atdengiant paminkl\u0105 Tbilisyje dalyvav\u0119s Dili\u017eano meras A. Santrosianas i\u0161kilmingai paskelb\u0117, kad V. Kikabidz\u0117 i\u0161rinktas Dili\u017eano garb\u0117s pilie\u010diu.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p align=\"center\">\u0160ard\u017eos \u0161eichas<\/p>\n<p>Dili\u017eanas \u2013 kurortinis miestas Arm\u0117nijos \u0161iaur\u0117s rytuose, mano t\u0117vi\u0161k\u0117. Nemanau, kad \u0161is faktas b\u016bt\u0173 nors kiek \u012fdomus Lietuvos skaitytojui, ta\u010diau ten atsitikusi istorija susijusi su krik\u0161\u010dioni\u0173 ir musulmon\u0173 santykiais, turi tarptautin\u0117s reik\u0161m\u0117s, tod\u0117l jau\u010diuosi tur\u012fs apie tai papasakoti, remdamasis \u201eDili\u017eano\u201c laikra\u0161\u010dio pernai vasario m\u0117nes\u012f i\u0161spausdintu straipsniu. Netoli Dili\u017eano miesto vaizdingame mi\u0161kais apaugusi\u0173 kaln\u0173 gl\u0117byje st\u016bkso X-XIII a. pastatyto Haharcino vienuolyno kompleksas. Jis minimas viduram\u017ei\u0173 arm\u0117n\u0173 istorik\u0173 veikaluose kaip reik\u0161mingas Arm\u0117nijos \u0161vietimo ir kult\u016bros centras.<\/p>\n<p>Prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 lankydamasis Arm\u0117nijoje, ten pabuvojo Jungtini\u0173 Arab\u0173 Emirat\u0173 Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos narys, \u0160ard\u017eos valdovas \u0161eichas Sultan bin Mohammed al Kasimi III, \u017einomas mecenatas, ra\u0161ytojas ir istorijos veikal\u0173 autorius, daugelio Europos ir Azijos universitet\u0173 garb\u0117s daktaras. Jis susi\u017eav\u0117jo Haharcino vienuolyno komplekso gro\u017eiu, susidom\u0117jo istorija ir nutar\u0117 finansuoti jo restauravim\u0105. Ir \u0161tai jau treti metai \u0161eicho dosnios paramos d\u0117ka komplekse vyksta didel\u0117s apimties darbai. Restauruoti i\u0161lik\u0119 vienuolyno komplekso pastatai: Dievo Motinos katedra, \u0160v. Grigaliaus ir \u0160v. Stepono ba\u017eny\u010dios, vienuolyno valgykla; atstatoma karaliaus Gagiko koply\u010dia, Bagratid\u0173 dinastijos mauzoliejus ir kiti apgriuv\u0119 pastatai.<\/p>\n<p>Kasmet lankydamas artimuosius Dili\u017eane bendrauju su draugais ir giminai\u010diais, nuvykstu \u012f Haharcin\u0105, u\u017edegu \u017evalkel\u0119, stebiu atstatymo darbus. I\u0161 ties\u0173 mes jau\u010diam didel\u012f d\u0117kingum\u0105 \u0160ard\u017eos \u0161eichui u\u017e jo dosni\u0105 param\u0105. O dar svarbiau \u2013 jo poelgis stiprina saugesn\u0117s ateities vilt\u012f&#8230;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p align=\"center\">Arm\u0117nijos Respublikos prezidento premija<\/p>\n<p>Jis pasirod\u0117 Arm\u0117nijos televizijos ekranuose pernai lapkri\u010dio 10-t\u0105. Stambaus sud\u0117jimo, barzdotas, kalbantis angli\u0161kai. Atrod\u0117, kad j\u012f d\u017eiugina ir \u017eurnalisto pateikiami kalusimai ir savi atsakymai. Paai\u0161k\u0117jo, kad \u0161is \u012f mil\u017ein\u0105 vaik\u0105 pana\u0161us vyras \u2013 Styvas Vozniakas (Steve Wozniak), vienas i\u0161 \u201cApple Computer\u201c korporacijos steig\u0117j\u0173. Jis atvyko atsiimti Arm\u0117nijos Respublikos Prezidento 2011 met\u0173 premijos u\u017e pasaulin\u0117s reik\u0161m\u0117s ind\u0117l\u012f informacin\u0117s technologijos srityje. Lapkri\u010dio 11-t\u0105 \u012fvyko premijos \u012fteikimo ceremonija, per kuri\u0105 Arm\u0117nijos prezidentas S. Sarkisianas pasak\u0117:<\/p>\n<p>\u201eTai \u2013 \u017emogus, kuris pakeit\u0117 pasaul\u012f, inicijuodamas pirmojo personalinio kompiuterio suk\u016brim\u0105. Jo d\u0117ka kompiuteriai i\u0161\u0117jo i\u0161 mokslo, karini\u0173 \u012fstaig\u0173, did\u017ei\u0173j\u0173 \u012fmoni\u0173 ir \u012f\u017eeng\u0117 \u012f kiekvieno \u017emogaus buit\u012f. I\u0161 esm\u0117s esu nusistat\u0119s prie\u0161 revoliucijas, i\u0161skyrus tas, kurios vykta civilizacijos lygmenyje \u2013 kaip atsirado krik\u0161\u010dionyb\u0117, technikos srityje \u2013 spauda, garo turbina, vidaus degimo variklis ir \u0161tai \u2013 kompiuterizacija. Tai sveikintinos revoliucijos.\u201c<\/p>\n<p>Atsiimdamas premij\u0105, St. Vozniakas parei\u0161k\u0117: \u201eKadangi u\u017e pasiekimus informacini\u0173 technologij\u0173 srityje n\u0117ra skiriama Nobelio premija, tai \u0161i arm\u0117ni\u0161ka premija u\u017epildo sprag\u0105\u201c.<\/p>\n<p>St. Vozniakas yra antras \u0161ios premijos laureatas. Pirmasis \u0161i\u0105 premij\u0105 2010 metais gavo buv\u0119s \u201eIntel\u201c korporacijos direktori\u0173 tarybos pirmininkas Kregas Baretas (Craig Barrett).<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p align=\"center\">Pasaulio suk\u016brimas<\/p>\n<p>Jerevanas yra i\u0161sid\u0117st\u0119s kaln\u0173 \u0161laituose pakopomis, pana\u0161iai, kaip antikinis graik\u0173 teatras, ir savo daugeliu t\u016bkstan\u010di\u0173 lang\u0173 \u017evelgia \u012f Ararat\u0105. O tas irgi \u017ei\u016bri \u012f \u0161iuos langus. Nojaus laivo nesimato, jis ma\u017eas, palyginus su kalnu. Kad laivas matyt\u0173si, dailininkai j\u012f pie\u0161ia i\u0161 artimos perspektyvos. \u010ciurlionio paveiksle laivas st\u016bkso ant uolos, o aplinkui dar plyti beribis vandenynas. O \u0161tai Aivazovskio paveiksle tvano vandenys jau gerokai nusl\u016bg\u0119, Araratas i\u0161kil\u0119s visu savo dyd\u017eiu. Nojus savo i\u0161gelb\u0117taisiais artimaisiais ir gyvuliais vedinas nusileido nuo kalno ir \u017eygiuoja dar ne visai i\u0161silaisvinusia nuo vanden\u0173 Ararato lyguma.T\u0119siant paveikslo siu\u017eet\u0105, randama patogi vieta pastatyti aukurui ir vynmed\u017eiui pasodinti, paskui bus i\u0161spaustas pirmasis vynas, tai pasikartos ir kitais metais ir dar kitais \u2013 iki m\u016bs\u0173 dien\u0173. Nojaus palikuonys pasidaugins ir i\u0161plis po vis\u0105 pasaul\u012f ma\u017edaug taip, kaip pavaizduota lietuvi\u0161kame 7 klas\u0117s istorijos atlase, schemoje, iliustruojan\u010dioje indoeuropie\u010di\u0173 taut\u0173 sklaid\u0105 i\u0161 Arm\u0117nijos kalnyno ir vietovi\u0173 aplink j\u012f.<\/p>\n<p>Indoeuropie\u010diai pagal tradicij\u0105 laikomi Nojaus s\u016bnaus Japeto palikuonimis. Ta\u010diau Arm\u0117nijos kalnynas n\u0117ra susij\u0119s tik su \u017emonijos i\u0161sigelb\u0117jimu nuo tvano. I\u0161 ten i\u0161teka dvi did\u017eiosios up\u0117s \u2013 Tigras ir Eufratas, o j\u0173 i\u0161takos, pasak \u0160v. Ra\u0161to, tur\u0117t\u0173 b\u016bti Rojuje&#8230;<\/p>\n<p>Istorij\u0105 apie tvan\u0105 ir pasaulio suk\u016brim\u0105, anks\u010diau negu u\u017era\u0161yta \u0160v. Ra\u0161te, u\u017efiksavo \u0161umerai ir akadai. \u0160i\u0173 sen\u0173 kult\u016br\u0173 vaizdinius surinko orientalistas Artakas Movsisianas knygoje \u201eArm\u0117nija seniausiuose Artim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 religiniuose vaizdiniuose\u201c. Knygoje remiantis originalu atpasakoti seni mitai apie pasaulio suk\u016brim\u0105. Seniausiais laikais \u201ekai vir\u0161uje dar nebuvo \u012fvardintas dangus, o apa\u010dioje sausuma dar netur\u0117jo vardo\u201c du pirmaprad\u017eiai dievai \u2013 vandenynai Apsu ir promot\u0117 Tiamat \u201esumai\u0161\u0117 savo vandenis\u201c ir u\u017egim\u0117 dievai. J\u0173 neramus b\u016bdas ir elgesys \u0117m\u0117 erzinti pirmaprades dievybes ir jie nutar\u0117 sunaikinti jaunuosius dievus. Protingiausias i\u0161 j\u0173 dievas Haija (arba Ea, \u0161umer\u0173 &#8211; Enki) u\u017emu\u0161a Apsu. Tiamat nori atker\u0161yti u\u017e Apsu nu\u017eudym\u0105 ir pakyla \u012f kov\u0105. Dievo Haija s\u016bnus Mardukas j\u0105 nugali ir ima i\u0161 naujo kurti pasaul\u012f. Jis Tiamat k\u016bn\u0105 padalija \u012f dvi dalis. I\u0161 vienos pus\u0117s sukuria dang\u0173 , paskui ant jos galvos u\u017ekelia pirmaprad\u012f kaln\u0105 i\u0161 kurio (i\u0161 Tiamat aki\u0173) leid\u017eia i\u0161tek\u0117ti Tigro ir Eufrato up\u0117ms. I\u0161 likusios k\u016bno dalies Mardukas sukuria \u017eem\u0119 ir sutvirtina \u017eem\u0117s ir dangaus ry\u0161\u012f.<\/p>\n<p>Galva kaip kalnas dangaus fone, i\u0161 aki\u0173 i\u0161teka dvi up\u0117s, o apa\u010dioje \u017eem\u0117 dar nesukurta \u2013 man \u0161is motyvas i\u0161 karto pasirod\u0117 pa\u017e\u012fstamas. J\u012f galima rasti \u010ciurlionio paveiksl\u0173 albume, jis vadinasi \u201eAm\u017einyb\u0117\u201c, yra ir pie\u0161inys. Gali b\u016bti, kad genialusis Lietuvos dailininkas pavaizdavo b\u016btent vien\u0105 i\u0161 seniausi\u0173 mus pasiekusi\u0173 pasaulio suk\u016brimo vaizdini\u0173.<\/p>\n<p align=\"right\">Ruslanas Arutiuniuanas<\/p>\n<p>R Arutiuniano nuotraukos:<\/p>\n<p><em>1. Paminklas filmo \u201eMimino\u201c herojams Dili\u017eane<\/em><\/p>\n<p><em>2. Dili\u017eano Haharcino kompleksas<\/em><\/p>\n<p><em>3. Araratas \u017evelgiant i\u0161 Jerevano<\/em><\/p>\n<p>Reprodukcijos:<\/p>\n<p>4. M. K. \u010ciurlionio <em>Nojaus arka<\/em><\/p>\n<p>5. I. Aivazovskio <em>Nojus nusileid\u017eia i\u0161 Ararato<\/em><\/p>\n<p>6. M.K \u010ciurlionio <em>Am\u017einyb\u0117<\/em><\/p>\n<p><em><div id='gallery-1' class='gallery galleryid-258 gallery-columns-4 gallery-size-thumbnail'><dl class='gallery-item'>\n\t\t\t<dt class='gallery-icon landscape'>\n\t\t\t\t<a href='http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/1.jpg'><img width=\"150\" height=\"150\" src=\"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/1-150x150.jpg\" class=\"attachment-thumbnail size-thumbnail\" alt=\"\" loading=\"lazy\" srcset=\"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/1-150x150.jpg 150w, http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/1-50x50.jpg 50w, http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/1-80x80.jpg 80w\" sizes=\"(max-width: 150px) 100vw, 150px\" \/><\/a>\n\t\t\t<\/dt><\/dl><dl class='gallery-item'>\n\t\t\t<dt class='gallery-icon landscape'>\n\t\t\t\t<a href='http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/2.jpg'><img width=\"150\" height=\"150\" src=\"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/2-150x150.jpg\" class=\"attachment-thumbnail size-thumbnail\" alt=\"\" loading=\"lazy\" srcset=\"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/2-150x150.jpg 150w, http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/2-50x50.jpg 50w, http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/2-80x80.jpg 80w\" sizes=\"(max-width: 150px) 100vw, 150px\" \/><\/a>\n\t\t\t<\/dt><\/dl><dl class='gallery-item'>\n\t\t\t<dt class='gallery-icon landscape'>\n\t\t\t\t<a href='http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/3.jpg'><img width=\"150\" height=\"150\" src=\"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/3-150x150.jpg\" class=\"attachment-thumbnail size-thumbnail\" alt=\"\" loading=\"lazy\" srcset=\"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/3-150x150.jpg 150w, http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/3-50x50.jpg 50w, http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/3-80x80.jpg 80w\" sizes=\"(max-width: 150px) 100vw, 150px\" \/><\/a>\n\t\t\t<\/dt><\/dl><dl class='gallery-item'>\n\t\t\t<dt class='gallery-icon landscape'>\n\t\t\t\t<a href='http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/4.jpg'><img width=\"150\" height=\"150\" src=\"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/4-150x150.jpg\" class=\"attachment-thumbnail size-thumbnail\" alt=\"\" loading=\"lazy\" srcset=\"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/4-150x150.jpg 150w, http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/4-50x50.jpg 50w, http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/4-80x80.jpg 80w\" sizes=\"(max-width: 150px) 100vw, 150px\" \/><\/a>\n\t\t\t<\/dt><\/dl><br style=\"clear: both\" \/><dl class='gallery-item'>\n\t\t\t<dt class='gallery-icon landscape'>\n\t\t\t\t<a href='http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/5.jpg'><img width=\"150\" height=\"150\" src=\"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/5-150x150.jpg\" class=\"attachment-thumbnail size-thumbnail\" alt=\"\" loading=\"lazy\" srcset=\"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/5-150x150.jpg 150w, http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/5-50x50.jpg 50w, http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/5-80x80.jpg 80w\" sizes=\"(max-width: 150px) 100vw, 150px\" \/><\/a>\n\t\t\t<\/dt><\/dl><dl class='gallery-item'>\n\t\t\t<dt class='gallery-icon portrait'>\n\t\t\t\t<a href='http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/6.jpg'><img width=\"150\" height=\"150\" src=\"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/6-150x150.jpg\" class=\"attachment-thumbnail size-thumbnail\" alt=\"\" loading=\"lazy\" srcset=\"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/6-150x150.jpg 150w, http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/6-50x50.jpg 50w, http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/6-80x80.jpg 80w\" sizes=\"(max-width: 150px) 100vw, 150px\" \/><\/a>\n\t\t\t<\/dt><\/dl>\n\t\t\t<br style='clear: both' \/>\n\t\t<\/div>\n<\/p>\n<p><\/em><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Arm\u0117ni\u0161ki eskizai Kasmet aplankau savo artimuosius Arm\u0117nijoje, o pernai pab\u016bti teko ilgiau negu paprastai \u2013 net por\u0105 m\u0117nesi\u0173 ten pagyventi. Susikaup\u0117 \u0161iek tiek \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173, kurie, manau, gali b\u016bti \u012fdom\u016bs ir Lietuvos skaitytojams. Pavadinau \u0161iuos tekstelius eskizais. &nbsp; \u201eDraugi\u0161kiausias ir muzikaliausias projektas\u201c Taip buvo reklamuojamas Jervane kelis m\u0117nesius vyk\u0119s bendras Arm\u0117nijos ir Gruzijos projektas \u201e10+10\u201c. De\u0161imt [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"image","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[3],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/258"}],"collection":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=258"}],"version-history":[{"count":9,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/258\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":349,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/258\/revisions\/349"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=258"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=258"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=258"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}