![\"\"](\"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/wp-content\/uploads\/2013\/01\/Spausdintin\u0117-arm\u0117ni\u0161ka-knyga-300x208.jpg\" "\\"Spausdintin\u0117")
Vilniuje, Tautini\u0173 bendrij\u0173 namuose, gruod\u017eio 15 dien\u0105 Lietuvos arm\u0117n\u0173 s\u0105junga \u0161vent\u0117 dviguba proga: pamin\u0117jo arm\u0117n\u0173 spausdintos knygos 500 met\u0173 jubiliej\u0173 ir Jerevano paskelbim\u0105 2012-\u0173j\u0173 met\u0173 pasaulio knyg\u0173 sostine.<\/p>\n
Prane\u0161im\u0105, skirt\u0105 arm\u0117n\u0173 spausdintos knygos 500-me\u010diui, pasikeisdami perskait\u0117 D\u017eulija Tunian ir Narekas Hovhanisianas. Prane\u0161ime pabr\u0117\u017eta, kad Arm\u0117nijoje rankra\u0161tin\u0117s knygos plito nuo Antikos laik\u0173, o pirmoji spausdinta knyga i\u0161leista 1512 metais Venecijoje Hakopo Mehaparto r\u016bpes\u010diu. Dar anks\u010diau, 1486 metais Maince buvo i\u0161spausdinta arm\u0117ni\u0161ka ab\u0117c\u0117l\u0117. Tuo metu, kai Europoje \u012fsigal\u0117jo Renesanso epocha, Arm\u0117nij\u0105 ir jos kaimynes siaub\u0117 Tamerlanas ir \u0160achas Abasas. \u017dmon\u0117ms tada r\u016bp\u0117jo tik tai, kaip i\u0161gyventi, kult\u016bra, literat\u016bra, \u0161vietimas patyr\u0117 did\u017eiul\u012f nuosm\u016bk\u012f. Arm\u0117n\u0173 tauta \u017einojo apie Gutenburgo i\u0161radim\u0105 ir tik\u0117jo, kad taut\u0105 geriausiai gali apsaugoti nuo i\u0161nykimo ra\u0161tingumo gimt\u0105ja kalba platinimas, o tam labai pad\u0117s knyg\u0173 spausdinimas. Pirmosios arm\u0117n\u0173 knygos spausdinimui Hakopas Mehapartas Venecij\u0105 pasirinko ne atsitiktinai \u2013 Gutenbergo i\u0161radimas Italij\u0105 pasiek\u0117 1464 metais, o 1510 \u2013aisiais Venecijoje jau buvo apie 200 leidykl\u0173, kurios spausdino knygas \u012fvairiomis kalbomis. Tuo metu Venecijoje gyvavo aktyvi arm\u0117n\u0173 bendruomen\u0117, j\u0105 da\u017enai lank\u0117 arm\u0117n\u0173 pirkliai.<\/p>\n
1512\u201313 metais H. Mehapartas i\u0161spausdino 5 knygas: \u201eUrbatagirk\u201c (maldynas, pavadintas \u201ePenktadienio knyga\u201c), \u201eParzatumar\u201c (kalendorius), \u201ePataragatetr\u201c (mi\u0161i\u0173 tvarka), \u201eAhtark\u201c (apie ligas ir j\u0173 gydym\u0105, receptai) ir \u201eTaharan\u201c (giesmynas). Arm\u0117nams, \u012fpratusiems naudotis rankra\u0161tin\u0117mis knygomis, spausdintin\u0117s i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo ne\u012fprastos, tod\u0117l H. Mahapartas savoms knygoms suteik\u0117 rankra\u0161tini\u0173 pavidal\u0105. Pasek\u0119s H. Mehaparto pavyzd\u017eiu Abgaras Tohateci 1565 \u2013 66 metais i\u0161leido \u201ePsalmyn\u0105\u201c, o v\u0117liau ir dar 6 knygas. XVI am\u017eiuje buvo i\u0161leista 17 spausdintini\u0173 knyg\u0173: 6 Venecijoje, 3 Konstantinopolyje, 3 Romoje, 5 Amsterdame. Civilizacijos istorijoje tai buvo i\u0161skirtinis rei\u0161kinys, kai valstybingumo netekusi tauta 1512 \u2013 1918 metais i\u0161spausdino per 20 t\u016bkstan\u010di\u0173 pavadinim\u0173 knyg\u0173. Iki 1800 met\u0173 i\u0161leista 1095 pavadinim\u0173 knygos.<\/p>\n
Arm\u0117n\u0173 tautiniam tapatumui i\u0161saugoti labai pad\u0117jo spaustuvi\u0173 steigimas. Jos priartino \u017emones prie kult\u016bros, tapo jos \u017eidiniais. XVII am\u017eiuje arm\u0117ni\u0161kos knygos buvo spausdinamos Venecijoje, Marselyje, Konstantinopolyje, Lvove, Romoje, Milane, Amsterdame, Smirnoje, Leipcige. V\u0117liau jos \u012fsteigtos Anglijoje (1736), Venecijoje \u0160ventojo Lozoriaus saloje mchitarist\u0173 vienuolyne (1788), Tbilisyje (1823), \u0160u\u0161oje, Kaln\u0173 Karabache (1827), Baku, Aleksandropolyje. \u0160u\u0161oje iki 1920 m. arm\u0117n\u0173 \u017eudyni\u0173 veik\u0117 dvi spaustuv\u0117s, leista 20 pavadinim\u0173 arm\u0117ni\u0161k\u0173 laikra\u0161\u010di\u0173.<\/p>\n
Irane pirmoji arm\u0117ni\u0161ka spaustuv\u0117 \u012fsteigta arm\u0117n\u0173 kolonijoje Naujojoje D\u017eulfoje Isfaghane. Joje 1636 metais Cha\u010daturas Kesareci i\u0161leido \u201ePsalmyn\u0105\u201c. \u012edomu, kad pirmoji knyga pers\u0173 kalba i\u0161spausdinta tik po 192 met\u0173, 1828 metais.<\/p>\n
Pa\u010dioje Arm\u0117nijoje pirmoji spaustuv\u0117 \u012fsteigta 1771 metais Vahar\u0161apate. 1772 metais joje i\u0161spausdinta knyga \u201eDvasin\u0117 kelion\u0117\u201c, kuri\u0105 r\u0117m\u0117 katalikosas Simeonas Pirmasis Jerevanci.<\/p>\n
Rankra\u0161tin\u0117se senovin\u0117se arm\u0117n\u0173 knygose ra\u0161tininkai knygos gale prid\u0117davo atminimo \u012fra\u0161us apie knyg\u0173 para\u0161ymo aplinkybes. Pana\u0161\u016bs \u012fra\u0161ai atsirado ir spausdintose knygose, jie padeda su\u017einoti arm\u0117n\u0173 spaudos istorij\u0105, kuri da\u017enai buvo lydima pasiaukojimo ir vargo.<\/p>\n
Apie Jerevano paskelbim\u0105 2012 met\u0173 pasaulio knyg\u0173 sostine bei pat\u012f UNESCO projekt\u0105 informavo Lietuvos UNESCO komiteto direktor\u0117 Marija Dr\u0117mait\u0117. Ji pasakojo, kad, atsi\u017evelgdama \u012f teigiam\u0105 patirt\u012f organizuojant knygos ir autori\u0173 teisi\u0173 dien\u0105 nuo 1996 met\u0173, UNESCO inicijavo Pasaulin\u0117s knyg\u0173 sostin\u0117s koncepcij\u0105. Pirm\u0105ja pasauline knyg\u0173 sostine 2001-aisiais tapo Madridas. Projektas pasiteisino ir UNESCO Generalin\u0117 Konferencija paskyr\u0117 kasmet\u0119 nominacij\u0105 \u201ePasaulin\u0117 knyg\u0173 sostin\u0117\u201c. \u012e Atrankos komitet\u0105 \u012ftrauktos Tarptautin\u0117 leid\u0117j\u0173 asociacija, Tarptautin\u0117 bibliotek\u0173 asociacij\u0173 federacija bei Tarptautin\u0117 knyg\u0173 pardav\u0117j\u0173 federacija. Taip u\u017etikrinamas lygiavertis trij\u0173 pagrindini\u0173 knyg\u0173 industrijos atstov\u0173 dalyvavimas.<\/p>\n
Jerevanas i\u0161rinktas tod\u0117l, kad pateik\u0117 kokybi\u0161k\u0105, \u012fvairiapusi\u0161k\u0105 program\u0105, kuri buvo \u201elabai i\u0161sami, realistin\u0117, susieta su socialine pad\u0117timi bei miesto dvasia.\u201c.Ir joje atsispindi siekis kuo daugiau \u012ftraukti vis\u0173 kategorij\u0173 specialist\u0173, veikian\u010di\u0173 knyg\u0173 industrijoje. Projekte \u201eJerevanas \u2013 2012 met\u0173 pasaulin\u0117 knyg\u0173 sostin\u0117\u201c pagrindinis d\u0117mesys skirtas vaikams ir paaugliams, kaip b\u016bsimiesiems \u017eini\u0173 skleid\u0117jams.<\/p>\n
M. Dr\u0117mait\u0117 pasveikino arm\u0117nus dar viena proga \u2013 UNESCO \u012f nematerialini\u0173 vertybi\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 2012 m. gruod\u017eio 5 d. \u012ftrauk\u0117 arm\u0117n\u0173 ep\u0105 \u201eDovydas Sasunietis\u201c (dar vadinamas \u201eSasuno narsuoliai\u201c).<\/p>\n
Poetas Vladas Brazi\u016bnas pasidalijo patirtais \u012fsp\u016bd\u017eiais i\u0161 nesenos kelion\u0117s \u012f Arm\u0117nij\u0105, paskait\u0117 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, kuri\u0173 vertim\u0105 arm\u0117ni\u0161kai perskait\u0117 Maryt\u0117 Kontrimait\u0117. Dr. Domas Kaunas palygino pirm\u0105sias spausdintas \u012fvair\u0173 taut\u0173 knygas. Dauguma j\u0173 \u2013 nedidel\u0117s apimties, kai kurios \u2013 vos po kelis puslapius, o arm\u0117n\u0173 \u2013 apie 200 puslapi\u0173, Jis pabr\u0117\u017e\u0117 ypating\u0105 arm\u0117n\u0173 tautos meil\u0119 knygoms, kaip \u0161viesos ir kult\u016bros \u0161altiniui.<\/p>\n
Arm\u0117nijos Respublikos ambasadorius Ara Aivazianas pasveikino susirinkusius su neeiline \u0161vente, o ra\u0161ytoj\u0105, Arm\u0117nijos nacionalin\u0117s premijos laureat\u0105 Vahagn\u0105 Grigorian\u0105 \u2013 su jubiliejumi. Taip pat ambasadorius pasveikino poet\u0119 Maryt\u0119 Kontrimait\u0119 ypatinga proga: Arm\u0117nijos Moksl\u0173 Akademija suteik\u0117 jai garb\u0117s daktar\u0117s vard\u0105, Jis \u012fteik\u0117 jai oficial\u0173 diplom\u0105 ir pavadino j\u0105 Arm\u0117nijos kult\u016bros ambasadore Lietuvoje.<\/p>\n
Poet\u0117 ir \u017eurnalist\u0117, vert\u0117ja i\u0161 arm\u0117n\u0173 kalbos Maryt\u0117 Kontrimait\u0117 studijavo arm\u0117n\u0173 kalb\u0105 Jerevano universitete, i\u0161vert\u0117 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 nema\u017ea arm\u0117n\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 k\u016brybos, ra\u0161\u0117 Lietuvos spaudoje apie Arm\u0117nijos literat\u016br\u0105, taip pat – publicistinius straipsnius, ver\u010dia i\u0161 lietuvi\u0173 kalbos \u012f arm\u0117n\u0173 ir atvirk\u0161\u010diai, yra vert\u0117javusi ir oficiali\u0173 tarpvalstybini\u0173 auk\u0161\u010diausio lygio susitikim\u0173 metu. Ji buvo su Arm\u0117nija sunkiausiais nesenos istorijos momentais: aktyviai veik\u0117 organizuojant pagalb\u0105 nukent\u0117jusiems nuo galingo \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo, organizavo hunmanitarin\u0119 pagalb\u0105 Kaln\u0173 Karabachui konflikto metu.<\/p>\n
Istorik\u0117 Vega Arutiunian-Ribikauskien\u0117 trumpai papasakojo apie Minske vykusi\u0105 konferencij\u0105, skirt\u0105 arm\u0117n\u0173 kult\u016bros paveldui Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je ir Lenkijos Karalyst\u0117je ir pademonstravo didel\u0117s apimties dviej\u0173 tom\u0173 Arm\u0117n\u0173 kult\u016bros Ukrainoje<\/em> enciklopedij\u0105 (I tomas per 1000 psl.) i\u0161leist\u0105 trimis kalbomis (ukrainie\u010di\u0173, rus\u0173 ir angl\u0173).<\/p>\n Oficiali\u0105j\u0105 dal\u012f papild\u0117 Justinos Arutiunian atliktos senovin\u0117s arm\u0117n\u0173 giesm\u0117s, o pabaig\u0117 rengin\u012f \u012fsp\u016bdingas Kauno arm\u0117n\u0173 bendrijos mergin\u0173 ansamblio \u201eHajrenik\u201c pasirodymas. Merginos padainavo arm\u0117ni\u0161k\u0173 dain\u0173, pa\u0161oko grak\u0161\u010di\u0173 moteri\u0161k\u0173 \u0161oki\u0173, o v\u0117liau ir \u0161auniai sk\u0117l\u0117 ugning\u0105, paprastai vyr\u0173 \u0161okam\u0105 \u201eKo\u010dar\u012f\u201c.<\/p>\n Autorius: Ruslanas Arutiunianas<\/p>\nngg_shortcode_0_placeholder\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Vilniuje, Tautini\u0173 bendrij\u0173 namuose, gruod\u017eio 15 dien\u0105 Lietuvos arm\u0117n\u0173 s\u0105junga \u0161vent\u0117 dviguba proga: pamin\u0117jo arm\u0117n\u0173 spausdintos knygos 500 met\u0173 jubiliej\u0173 ir Jerevano paskelbim\u0105 2012-\u0173j\u0173 met\u0173 pasaulio knyg\u0173 sostine. Prane\u0161im\u0105, skirt\u0105 arm\u0117n\u0173 spausdintos knygos 500-me\u010diui, pasikeisdami perskait\u0117 D\u017eulija Tunian ir Narekas Hovhanisianas. Prane\u0161ime pabr\u0117\u017eta, kad Arm\u0117nijoje rankra\u0161tin\u0117s knygos plito nuo Antikos laik\u0173, o pirmoji spausdinta knyga […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"image","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[9,3],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/412"}],"collection":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=412"}],"version-history":[{"count":13,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/412\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":415,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/412\/revisions\/415"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=412"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=412"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=412"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}