{"id":62,"date":"2012-09-08T07:12:35","date_gmt":"2012-09-08T07:12:35","guid":{"rendered":"http:\/\/ar.epalete.com\/?p=1"},"modified":"2012-12-13T00:47:04","modified_gmt":"2012-12-13T00:47:04","slug":"hello-world-2","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/?p=62","title":{"rendered":"Apie Arm\u0117nij\u0105"},"content":{"rendered":"

\"\"
\nArm\u0117nija yra ma\u017eiausia i\u0161 trij\u0173 u\u017ekaukaz\u0117s valstybi\u0173 (29.800 kv.km), ta\u010diau turinti\u00a0sen\u0105 istorij\u0105, savit\u0105 kult\u016br\u0105 ir papro\u010dius. 301 m. pri\u0117musi krik\u0161\u010dionyb\u0119, o penktame am\u017eiuje\u00a0suk\u016brusi ra\u0161t\u0105 arm\u0117n\u0173 tauta i\u0161laik\u0117 savitum\u0105 ir atk\u016br\u0117 prarast\u0105 valstybingum\u0105 , kuris kartu su tik\u0117jimu ir tradicijomis tapo tautos i\u0161likimo garantu.<\/strong><\/p>\n

<\/p>\n

Geografija<\/strong><\/p>\n

Arm\u0117nija yra tarp Ma\u017eosios Azijos ir u\u017ekaukaz\u0117s, \u0161iaur\u0117s vakarin\u0117je Arm\u0117nijos kalnyno, dar vadinamo istorine Arm\u0117nija, dalyje. 90 % \u0161alies ploto yra auk\u0161\u010diau nei 1000 m vir\u0161 j\u016bros lygio, vidutinis auk\u0161tis yra 1800 m. I\u0161 \u0161iaur\u0117s ir ryt\u0173 supa Ma\u017eojo Kaukazo kalnag\u016bbriai, pri\u0117jimo prie j\u016bros neturi. Auk\u0161\u010diausia vieta \u2013 Aragaco kalnas (4090 m). Pietvakarin\u0119 \u0161alies dal\u012f u\u017eima Ararato lyguma, joje yra \u017eemiausia vieta \u2013 380 m vir\u0161 j\u016bros lygio. Arm\u0117nija yra Eurazijos ir Arabijos tektonini\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 susid\u016brimo vietoje, d\u0117l to jai b\u016bdingi rauk\u0161liniai kalnai. Klimatas daugiausia \u017eemyninis, sausas. Lygumose vidutin\u0117 sausio m\u0117nesio temperat\u016bra \u20135 \u00b0C, liepos m\u0117nesio +25 \u00b0C, o metinis krituli\u0173 kiekis \u2013 ~400 mm. Kalnuose temperat\u016bros atitinkamai b\u016bna \u20136 ir +20 \u00b0C, o krituli\u0173 kiekis \u2013 ~500 mm per metus. Apie 5 % \u0161alies teritorijos u\u017eima Sevano e\u017eeras, jame sukaupta per 85 % viso Arm\u0117nijos vandens. \u0160alies up\u0117s: Araksas, Razdanas, Vorotanas, Arpa ir kt.\u00a0 priklauso Kuros up\u0117s baseinui. Kaln\u0173 \u0161laituose iki 2000 m auk\u0161\u010dio plyti step\u0117s. Apie penktadal\u012f \u0161alies ploto dengia pla\u010dialapiai mi\u0161kai (bukai, \u0105\u017euolai, skroblai) ir kr\u016bmynai (kserofit\u0173 retmi\u0161kiai). Deja d\u0117l blokados ir u\u017edarytos atomin\u0117s elektrin\u0117s devintojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje kurui buvo i\u0161kirsti nema\u017ei mi\u0161k\u0173 plotai. Auk\u0161\u010diau kalnuose plyti alpin\u0117s ir subalpin\u0117s pievos. \u012esteigtas Sevano nacionalinis parkas, Dili\u017eano ir vienas seniausi\u0173 regione Hosrovo draustiniai.<\/p>\n

Ekonomika<\/strong><\/p>\n

Po Soviet\u0173 s\u0105jungos \u017elugimo nutr\u016bkus ry\u0161iams su kitomis s\u0105jungin\u0117mis respublikomis Arm\u0117nijoje \u017elugo nema\u017eai pramonini\u0173 \u012fmoni\u0173. Soviet\u0173 s\u0105jungoje auk\u0161t\u0105 industrializacijos lyg\u012f pasiekusi valstyb\u0117 tur\u0117jo persiorientuoti \u012f kitas \u016bkio \u0161akas. Ekonomin\u0119 \u0161alies pad\u0117t\u012f nepriklausomyb\u0117s prad\u017eioje smarkiai pablogino ir tokie veiksniai kaip smarkus \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas 1988m., 4 metus truk\u0119s karas su Azerbaid\u017eanu, o taip pat nestabilumas Gruzijoje per kuri\u0105 \u0117jo vieninteliai sausumos ir j\u016br\u0173 keliai \u012f Europ\u0105. \u012eveikus pirminius sunkumus Arm\u0117nijai pavyko s\u0117kmingai privatizuoti nema\u017eai \u012fmoni\u0173 ir gamykl\u0173, kurias per\u0117m\u0117 Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173, JAV, Rusijos, Kinijos ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 \u012fmon\u0117s. Kartu \u012f priva\u010dias rankas pateko ir nema\u017e\u0105 peln\u0105 ne\u0161an\u010dios Arm\u0117nijos kasyklos, kuriose i\u0161gaunami vertingi mineralai ir metalai. Svarbiausi\u0105 viet\u0105 tarp j\u0173 u\u017eima molibdenas, varis, auksas. Taip pat yra nema\u017eos cinko, barito ir sidabro atsargos. Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f j\u0173 taip pat valdo u\u017esienio kapitalo \u012fmon\u0117s. Kitos svarbios Arm\u0117nijos \u016bkio \u0161akos yra \u017eem\u0117s \u016bkis ir vis didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 \u0161alies ekonomikoje \u012fgaunantis turizmas. Gana svarb\u0173 \u012fna\u0161\u0105 \u012f \u016bkio atk\u016brim\u0105 ir ekonomikos augim\u0105, ypa\u010d pirmaisiais nepriklausomyb\u0117s metais padar\u0117 pasaulio arm\u0117n\u0173 bendruomen\u0117s finansin\u0117 parama. Nema\u017e\u0105 finansin\u0119 param\u0105 per tiesiogines i\u0161mokas ir paskolas Arm\u0117nijai suteik\u0117 Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir pl\u0117tros bankas ir kitos finansin\u0117s institucijos ir \u0161alys donor\u0117s. Pagrindinis \u0161ios finansin\u0117s pagalbos tikslas buvo siekis suma\u017einti biud\u017eeto deficit\u0105, stabilizuoti vietin\u0119 valiut\u0105, vystyti privat\u0173 versl\u0105, modernizuoti vie\u0161\u0105j\u012f sektori\u0173 ir t\u0119sti \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo paveikt\u0173 \u0161alies sri\u010di\u0173 atk\u016brim\u0105.<\/p>\n

Demografija<\/strong><\/p>\n

I\u0161 beveik 8 milijon\u0173 pasaulyje gyvenan\u010di\u0173 arm\u0117n\u0173 pa\u010dioje Arm\u0117nijoje gyvena tik apie 3 milijonus gyventoj\u0173 ir \u0161is skai\u010dius paskutiniu metu ma\u017e\u0117ja d\u0117l augan\u010dios emigracijos. Apie 97,9 % \u0161alies gyventoj\u0173 yra arm\u0117nai. Kitos didesn\u0117s etnin\u0117s grup\u0117s yra jazidai (jazidizm\u0105 i\u0161pa\u017e\u012fstantys kurdai) (1,3 %), rusai (0,5 %), ukrainie\u010diai, gruzinai, graikai, asirai, udinai, osetinai, azerbaid\u017eanie\u010diai ir baltarusiai. Be to \u0161alyje i\u0161liko nedidel\u0117s ir surus\u0117jusios lenk\u0173 ir Kaukazo vokie\u010di\u0173 bendruomen\u0117s. \u012edomi i\u0161lieka kelis \u0161imtme\u010dius Arm\u0117nijoje egzistuojanti ir savo tradicijas i\u0161laikanti konservatyvi rus\u0173-molokan\u0173 bendruomen\u0117. Sovietme\u010diu did\u017eiausia ma\u017euma \u0161alyje buvo azerbaid\u017eanie\u010diai, kurie tuo metu sudar\u0117 2,5% vis\u0173 gyventoj\u0173, bet d\u0117l Kaln\u0173 Karabacho konflikto daugelis j\u0173 emigravo \u012f Azerbaid\u017ean\u0105. D\u0117l tos pa\u010dios prie\u017easties daug Azerbaid\u017eano arm\u0117n\u0173 persikraust\u0117 \u012f Arm\u0117nij\u0105.<\/p>\n

Religija<\/strong><\/p>\n

Dominuojanti religija Arm\u0117nijoje yra krik\u0161\u010dionyb\u0117. Manoma, kad Arm\u0117n\u0173 apa\u0161tali\u0161k\u0105j\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105 40\u201360 m. po Kristaus gimimo \u012fk\u016br\u0117 du Kristaus apa\u0161talai. Tai yra seniausia pasaulyje valstybin\u0117 ba\u017eny\u010dia ir viena seniausi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 bendruomeni\u0173. 301 m. Arm\u0117nija tapo pirm\u0105ja pasaulio valstybe, kurioje krik\u0161\u010dionyb\u0117 tapo oficialia religija. Arm\u0117n\u0173 apa\u0161tali\u0161kajai ba\u017eny\u010diai priklauso ma\u017edaug 94,7 % Arm\u0117n\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173. Tai yra labai apeiginga ir konservatyvi ba\u017eny\u010dia, pripa\u017e\u012fstanti tik tris pirmuosius visuotinius ba\u017eny\u010dios susirinkimus. Dar 4 % \u0161alies gyventoj\u0173 sudaro Arm\u0117n\u0173 apa\u0161tali\u0161kajai ba\u017eny\u010diai nepriklausantys krik\u0161\u010dionys. \u0160alies vakaruose gyvenantys kurdai daugiausiai praktikuoja savo tradicin\u0119 religij\u0105 \u2013 jazidizm\u0105. Tai monoteistin\u0117 religija, turinti gamtos garbinimo element\u0173. \u0160ios religijos atstovai sudaro 1,3 % Arm\u0117nijos populiacijos. Jazidizmo nei\u0161pa\u017e\u012fstantys kurdai daugiausiai yra sunitai.<\/p>\n

\u0160altinis: Vikipedija<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Arm\u0117nija yra ma\u017eiausia i\u0161 trij\u0173 u\u017ekaukaz\u0117s valstybi\u0173 (29.800 kv.km), ta\u010diau turinti\u00a0sen\u0105 istorij\u0105, savit\u0105 kult\u016br\u0105 ir papro\u010dius. 301 m. pri\u0117musi krik\u0161\u010dionyb\u0119, o penktame am\u017eiuje\u00a0suk\u016brusi ra\u0161t\u0105 arm\u0117n\u0173 tauta i\u0161laik\u0117 savitum\u0105 ir atk\u016br\u0117 prarast\u0105 valstybingum\u0105 , kuris kartu su tik\u0117jimu ir tradicijomis tapo tautos i\u0161likimo garantu.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"image","meta":{"ngg_post_thumbnail":0},"categories":[3],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/62"}],"collection":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=62"}],"version-history":[{"count":9,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/62\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":399,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/62\/revisions\/399"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=62"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=62"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/lietuva-armenija.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=62"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}