• Armėnų politikai Lietuvoje prieš 20 metų

     Armėnai labai domėjosi Vilniaus 1991 metų įvykiais. Prie Aukščiausiosios Tarybos (Seimo) rūmų po sausio 11 d. nuolat „budėjo“ armėniška vėliava – ją laikė vietiniai armėnai, palaikyti ateidavo ir jų draugai lietuviai. Prie jos būriuodavosi ir turistai iš Armėnijos. Tuo metu vienoje radijo laidoje buvo pasakyta, kad per pastarasias dvi savaites Lietuvoje apsilankė turistų grupės tik iš Armėnijos. Tačiau vis dėlto atrodytų keista, kad SSRS vadovybės sausio 13-ąją atsiųstos delegacijos sudėtyje buvo tuometinis Armėnijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Levonas Ter Petrosianas.

    1991 metų sausio 13-ąją Lietuvos Seimo rūmuose susitikau su SSRS Tautybių tarybos delegacijos nario L. Ter Petrosiano patarėju Ašotu Manučarianu, vienu iš Armėnų Nacionalinio judėjimo lyderių. Susitikimas įvyko po to, kai mikrofonu buvo paskelbta, jog kviečiami į rūmus asmenys, turintys žinių apie Lietuvoje buvojusį armėnų politiką Šavaršą Kočarianą. Bendravau su juo ir žinojau, kad jis jau išvyko iš Lietuvos, tad nuėjau į rūmus. Susitikimo metu A. Manučarianas pasakė, kad jie atvyko į Vilnių, nes turi didelę bendravimo su kariškiais patirtį ir nori užkirsti kelią dideliam kraujo praliejimui. Kad kariškiai nešaudytų, su jais reikia kalbėtis. Tada jis dar pasakė, kad SSRS vadovybės delegacija suformuota jų, armėnų politikų, iniciatyva. (daugiau…)

    Lietuvos armėnų sąjunga paminėjo 500 metų spausdintos armėniškos knygos jubiliejų

    Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, gruodžio 15 dieną Lietuvos armėnų sąjunga šventė dviguba proga: paminėjo armėnų spausdintos knygos 500 metų jubiliejų ir Jerevano paskelbimą 2012-ųjų metų pasaulio knygų sostine.

    Pranešimą, skirtą armėnų spausdintos knygos 500-mečiui, pasikeisdami perskaitė Džulija Tunian ir Narekas Hovhanisianas. Pranešime pabrėžta, kad Armėnijoje rankraštinės knygos plito nuo Antikos laikų, o pirmoji spausdinta knyga išleista 1512 metais Venecijoje Hakopo Mehaparto rūpesčiu. Dar anksčiau, 1486 metais Maince buvo išspausdinta armėniška abėcėlė. Tuo metu, kai Europoje įsigalėjo Renesanso epocha, Armėniją ir jos kaimynes siaubė Tamerlanas ir Šachas Abasas. Žmonėms tada rūpėjo tik tai, kaip išgyventi, kultūra, literatūra, švietimas patyrė didžiulį nuosmūkį. Armėnų tauta žinojo apie Gutenburgo išradimą ir tikėjo, kad tautą geriausiai gali apsaugoti nuo išnykimo raštingumo gimtąja kalba platinimas, o tam labai padės knygų spausdinimas. Pirmosios armėnų knygos spausdinimui Hakopas Mehapartas Veneciją pasirinko ne atsitiktinai – Gutenbergo išradimas Italiją pasiekė 1464 metais, o 1510 –aisiais Venecijoje jau buvo apie 200 leidyklų, kurios spausdino knygas įvairiomis kalbomis. Tuo metu Venecijoje gyvavo aktyvi armėnų bendruomenė, ją dažnai lankė armėnų pirkliai. (daugiau…)

    Armėnų paletė. Armėnų dailės paroda Vilniuje

    Lietuvos dailininkų sąjungos parodų salėje lapkričio 15 d. prasidėjo savaitę trukusi Armėnijos dailininkų sukurtų peizažų paroda pavadinta „Armėnų paletė“. Parodą organizavo Lietuvos armėnų sąjunga (pirmininkas Araik Tunian). Atidarydama parodą Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė išreiškė viltį, kad ši pirmoji Armėnijos dalininkų darbų paroda Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo padės giliau pažinti šios tolimos šalies, turinčios ilgaamžę istoriją, kultūrą.

    Parodoje eksponuojamuose paveiksluose vaizduojami gražiausi Armėnijos kampeliai. Įvairiais stiliais ir tapybos technika dailininkai paveiksluose atskleidžia visa savo šalies grožį, jos savitumą. Čia galima išvysti tiek Armėnijai būdingus kalnus, tiek ir lietuvio akiai artimus miškus. Atskirą vietą paveiksluose užima senosios armėnų architektūros paminklai. Žmogus nors kartą keliavęs po Armėnija tarp šių paminklų galbūt atras vienuolyną, seną akmeninį tiltą ar kitą įsimintiną vietą, kuri jam įsiminė kelionėje. Viso parodoje eksponuojama 80 šiuolaikiniu armėnų menininkų sukurtų paveikslų. (daugiau…)

    SUSITIKO MOKSLININKAI

    Spalio 30 d. Lietuvos Mokslų Akademijos (MA) Mažojoje salėje pasirašyta Lietuvos ir Armėnijos MA bendradarbiavimo mokslo srityje sutartis. Ją pasirašė Armėnijos MA prezidentas Radik Martirosyan ir Lietuvos MA prezidentas Valdemaras Razumas.

    Sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos MA Prezidiumo nariai, Armėnijos pasiuntinys Lietuvoje Ara Aivazyan, pasiuntinybės darbuotojai, Lietuvos armėnų bendrijos atstovai, žurnalistai. Sutartis skirta paskatinti Lietuvos ir Armėnijos mokslininkų bendradarbiavimą, ypač naujose mokslo srityse. Mokslininkai kalbėjo apie geras bendradarbiavimo galimybes lazerių fizikos, aplinkosaugos, kalbotyros, geologijos ir kt. srityse.

    Sutartį pasveikino Armėnijos pasiuntinys A. Aivazyan, Lietuva-Armėnija forumo pirmininkas Armenas Hairapetianas, operos dainininkė Asmik Grigorian, chirurgas onkologas Karapetas Babajanas, vienas iš Lietuvos lazerinės medicinos draugijos įkūrėjų. (daugiau…)

    ARMĖNŲ TEATRO DIENOS LIETUVOJE

    Spalio 8 – 14 d. įvyko „Armėnų teatro dienos Lietuvoje“, kurių metu buvo parodyti du monospektakliai, spalio 10 dieną – Kaune, 11 – dieną- Vilniuje, spalio 13 dieną – Visagine, kur jie tapo septinto tarptautinio monospektaklių festivalio „Atspindys“ dalimi. Pirmasis spektaklis „Aš praradau savo balsą“ – tai jauno, bet jau apdovanoto Armėnijoje režisieriaus Goro Margariano darbas pagal Liucijos Armonaitės pjesę „Katinėlis ir Paukštelis“. Tai vienos šeimos vienos gyvenimo dienos istorija, kurioje susvetimėjimas, psichologinis teroras paslėptas po dailiu kasdieniu fasadu. Spektaklio dėmesio centre – vienišos moters išgyvenimai, kuriuos meistriškai perteikė garsi armėnų aktorė Zaruhi Chačatrian. Spektaklio premjera įvyko 2012 m. kovą Jerevane, Valstybiniame Hakopo Paroniano muzikinės komedijos teatre per 10-ąjį „Armmono“ festivalį

    Kitą armėnų monospektaklį – „Seniausia profesija“ pagal Teimurazą Papašvilį sukūrė režisierius ir aktorius, Armėnijos Respublikos nusipelnęs artistas Robertas Akopianas. Seniausios profesijos atstovas, pasak spektaklio kūrėjų, yra vagis. Šios istorijos herojus – profesionalus vagis. Jo sąžinė rami dėl to, kad jis nėra nuskriaudęs nė vieno varguolio. Bet pagaliau herojus nusprendžia baigti vagies karjerą ir vesti…. Spektakliai įvyko rusų kalba. (daugiau…)

    ARMĖNIŠKI ESKIZAI

    Armėniški eskizai

    Kasmet aplankau savo artimuosius Armėnijoje, o pernai pabūti teko ilgiau negu paprastai – net porą mėnesių ten pagyventi. Susikaupė šiek tiek įspūdžių, kurie, manau, gali būti įdomūs ir Lietuvos skaitytojams. Pavadinau šiuos tekstelius eskizais.

     

    „Draugiškiausias ir muzikaliausias projektas“

    Taip buvo reklamuojamas Jervane kelis mėnesius vykęs bendras Armėnijos ir Gruzijos projektas „10+10“. Dešimt garsių gruzinų dainininkų ir tiek pat armėnų kiekvieną sekmadienį dainavo duetu populiarias armėnų, gruzinų, Europos šalių įvairių stilių dainas: klasikines, liaudies, estrados, iš filmų ir tt. Kiekvienos šalies po penkis vyrus ir penkias moteris sudarė gražius, harmoningus duetus. (daugiau…)

    Su Armėnija kuriami ne tik ekonominiai, bet ir kultūriniai ryšiai

    Įsteigtas Lietuvos-Armėnijos forumas, tikimasi, skatins glaudesnius ekonominius, kultūrinius, religinius ryšius. Armėnijos ambasadorius Lietuvoje pabrėžė, kad šias dvi šalis sieja ypatingi santykiai, Lietuva buvo pirmoji pasaulyje pripažinusi Armėnijos nepriklausomybę. Armėnijos-Lietuvos forumo steigimo deklaraciją pasirašė dešimtys žymiausių Lietuvos politikos, meno, mokslo žmonių. Pasak Armėnijos ambasadoriaus, šis forumas – tai naujas abiejų šalių santykių etapas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas tikisi, kad forumas padės gerinti ekonominius ryšius. „Lietuvai turbūt visa Rytų perspektyva yra labai įdomi keliomis prasmėmis. Visų pirma, aišku, žaliavos. Ir antra prasmė turbūt yra rinkos. Aš toje vietoje matau, kad reikėtų gilinti ir platinti mūsų ryšius su Armėnijos valstybe“, – tvirtina Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Ne mažiau svarbūs ir kultūriniai šalių ryšiai. Aktorius Juozas Budraitis sako, kad jie galėtų būti aktyvesni, ir žada Armėnijoje surengti savo fotografijų parodą. „Armėnija tokia savotiškos kultūros šalis ir, be abejo, mums labai įdomu turėti tam tikrą tos draugystės, kultūrinių santykių kūrimo ir ekonomikos tiltą. Esu buvęs Armėnijoje, esu dirbęs ir man tas kraštas be galo įdomus, be galo mielas ir žmonės ypatingai aukštos kultūros“, – tvirtina aktorius Juozas Budraitis. (daugiau…)

    Lietuvoje skambės tikrasis armėniškas dudukas

    Lapkričio 29 d. 19.00 val. Vilniuje Piano.lt salėje – genialaus muzikanto, išskirtinio armėniško duduko (dudukas – fleita iš abrikoso medienos, kurios skambesys pamėgdžioja moters verksmą) atlikėjo Argiščio (Sankt Peterburgas – Armėnija) koncertas, rašoma renginio organizatorių pranešime spaudai. Deja, nesame gerai susipažinę su įstabiuoju Armėnijos menu, tad dabar turime unikalią galimybę išvysti geriausius šios šalies muzikinės kultūros atstovus.

    Duduko duetas su klavišiniais instrumentais dalyvaujant tokio lygio meistrui ir jo muzikantams sukėlė nepaprastą publikos susidomėjimą ir klausytojų antplūdį daugelyje prestižinių Europos salių. Argiščio koncertų grafikas planuojamas metams į priekį, todėl derybos koncertų organizatoriams truko dvejus metus. Šiek tiek apie patį menininką. Gimęs 1983 metais Sankt Peterburge, Argištis, nenuilstamų motinos pastangų dėka, būdamas tik penkerių metų amžiaus buvo panardintas į muzikinę kultūrą. (daugiau…)

    Lietuva – Armėnija

     Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje XIII a.- XIV a. armėnų pirklių ir amatininkų gyveno daugiausia Voluinėje ir kitose Rytų slavų žemėse. Buvo miestų (Kamenecas) statybininkai, Kijeve, Lucke ir kitur pastatė bažnyčių ir cerkvių. Padėjo kunigaikščiams Karijotaičiams ginti pasienio tvirtoves nuo totorių.

    Vytauto kariuomenėje per 1410 m. Žalgirio mūšį kovėsi jų dalinys, kuriam vadovavo armėnų vaitas. Pasižymėjo armėnai ir vėlesniais amžiais gindami LDK pilis ir miestus nuo turkų, totorių, sukilusių kazokų ir kitų priešų. Antai armėnai kovėsi Lietuvos didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus kariuomenėje per 1621 m. Chotino mūšį – kuriame buvo sutriuškinta turkų kariuomenė. Plėtodami ryšius su Aukso orda, Krymo chanatu, Moldavija ir Turkija, LDK valdovai armėnus kviesdavo vertėjais, jų pirkliams kartais pavesdavo diplomatines užduotis. 1409 m. Jogaila, 1519 m. (daugiau…)