• Kultūra

    Lietuvos didybę menantis armėno tapytojo kūrinys eksponuojamas seime

    Rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Seime pradėtas eksponuoti armėnų kilmės Lietuvos dailininko Mikhailo Saghoyano monumentalus paveikslas “Lietuvos aušra”. Paveikslo atidengimo ir pristatymo ceremonijoje dalyvavo pats tapytojas Seimo narys Juozas Olekas ir Armėnijos respublikos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtčianas. Tai unikalus paveikslas kuris dienos šviesoje vaizduoja tris žymiausius raitus Lietuvos valdovus ir fone matomus 44 Lietuvos vietovių žymiausius architektūrinius paminklus, o visiškoje tamsoje paveikslo centre išryškėja Aušros vartų Dievo motinos atvaizdas. Prieš tai eksponuotas Šiauliuose, meno kūrinys dvi savaitės buvo eksponuojamas Seime. Anot dailininko Mikhailo Saghoyano vieną didžiausių savo darbų jis sukūrė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtamečio progą kaip dovaną šaliai kurioje jis gyvena ir kuria.
    Paveikslo „Lietuvos Aušra“ video pristatymas: https://www.youtube.com/watch?v=pQEQ54MhJHY

     

    Užupio Respublikos konstitucija armėnų kalba

    Armėnijos ambasadorius ir Užupio Respublikos prezidentas

    Armėnijos Respublikos ambasada Lietuvoje ir Lietuvos armėnų sąjunga kartu su Užupio

    Respublikos vyriausybe liepos 5 d.Mindaugo karūnavimo šventės išvakarėse organizavo lentos
    su Užupio Respublikos konstitucijos tekstu armėnų kalba atidarymo ceremoniją. Ši data
    pasirinktina neatsitiktinai, būtent liepos 5 d. Armėnija pažymi Konstitucijos dieną.
    Užupio konstitucija armėnų kalba – tai jau 31-oji kalba, į kurią išverstas šis Užupio Respublikos
    dokumentas.

    (daugiau…)

    Ruslanas Arutunianas. Ankstyvoji lietuvių spauda apie armėnus ir armėnų genocidą (1885–1923 m.)

    Ankstyvojoje lietuvių spaudoje rašę žmonės klojo Lietuvos Respublikos, kurios šimtmetį šiemet minime, pagrindus. Jie pasižymėjo plačiu akiračiu – ieškodami geriausio būdo išsivaduoti lietuvių tautai, domėjosi kitų tautų išsilaisvinimu. Daugelis iš jų buvo neabejingi ir vadinamajam armėnų klausimui. 2005 m. Lietuvos Respublikos Seimui pripažinus 1915 m. armėnų genocidą, antiarmėniška propaganda vis stiprėja. Turkijos ir Azerbaidžano...

    Read more →

    Armėnijos ir Lietuvos šimtmečiui skirtas koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje

    Gegužės 24 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Armėnijos ambasada Lietuvoje ir Lietuvos nacionalinė filharmonija drauge parengė  koncertą, skirtą Armėnijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos šimtmečiui paminėti. Lietuvos nacionalinio simfoninis orkestras vadovaujamas garsaus dirigento Roberto Šerveniko koncertavo su pasaulinio garso muzikantais solistais Sergey ir Lusine Khachatryans.   (daugiau…)

    Gyvenimas Arcache – Kalnų Karabachas – fotografijų paroda

    Šie metai pasižymi kultūrinių renginių susijusių su Armėnija ir armėnų tauta gausa. Štai ir dar viena fotografijų paroda „Gyvenimas Arcache – Kalnų Karabachas“ buvo atidaryta  balandžio 13 d. Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje. Paroda atidarė Armėnijos Respublikos ambasadorius Tigran Mkrtchyan. (daugiau…)

    Draugystės tilto koncertas Lietuvos Kaune ir Armėnijos Vanadzore

    Šiandien kovo 19 d. Lietuvos ir Amėnijos nepriklausomų respublikų paskelbimo 100 metinėms paminėti buvo skritas renginys „Lietuva – Armėniją: Draugystės tiltai“. Renginys vienu metu vyko Lietuvoje Kauno Miko Petrausko vardo meno mokykloje ir Armėnijos Vanadzoro miesto Komitaso vardo mokykloje.

    Koncertų metu abiejų minėtų mokyklų moksleiviai atliko lietuvių ir armėnų kompozitorių kūrinius.  Tarp dviejų mokyklų įsteigtas televizijos tiltas, kurio metu mokyklos vadovai pasveikino vienas kitą.

    Renginio Kauno ir Vanadzoro  mokyklose pradžioje Armėnijos ambasadorius Lietuvoje – Tigran Mkrtchyan pasakė sveikinamąją kalbą. Savo kalboje Ambasadorius pažymėjo, kad armėnai ir lietuviai turi daugybę bendrų ir vienijančių  dalykų, nuo religijos iki daugeliu atžvilgių bendrojo likimo. Tarp kitų bendrų bruožų ambasadorius Tigran Mkrtchyan pabrėžė nepalaužiamą abiejų tautų valią, kad, nepaisant kliūčių ir sunkumų, jos surado galios kovoti ir atgauti savo nepriklausomybę. Ambasadorius pabrėžė, kad, kaip ir praėjusiais metais, tai taip pat bus pilna aktyvių kultūrinės diplomatijos iniciatyvų ir pakvietė svečius dalyvauti renginiuose, kuriuos organizuoja ambasada.

    Kaune vykusio renginio rėmėjai buvo Kauno armėnų bendruomenė, vadovaujama Aleksandro Bojadžiano  ir Kauno įvairių tautų kultūrų centrui.

    Nacionaliniame Armėnijos architektūros ir statybos universitete atidarytas kambarys skirtas įamžinti Jurgį Baltrušaitį jaunesnįjį

    Kovo 7 d. iškilmingoje ceremonijoje Nacionaliniame Armėnijos architektūros ir statybos universitete atidarytas kambarys skirtas įamžinti Jurgį Baltrušaitį jaunesnįjį ir jo Kaukazo architektūros tyrinėjimus. J. Baltrušaitis jaunesnysis (1903-1988) Armėnijoje yra žinomas ne tik kaip Kaukazo regiono pastoracinės architektūros istorikas, 1929 m. ir 1936 m. išleidęs 2 knygas apie Armėnijos ir Gruzijos architektūrą, bet ir kaip...

    Read more →

    Armėnų Kalėdinės ir Naujametinės tradicijos

    Kalėdų stebuklas iš senojo armėnų rankraščio

    Armėnijos Apaštališkoji Bažnyčia vis dar naudoja senąjį Julijaus kalendorių. Taigi Kalėdos švenčiamos sausio 6 d. Kalėdų atostogų sezonas prasideda Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir tęsiasi iki senojo Julijaus kalendoriaus Naujųjų metų išvakarių sausio 13 d.

    Kai kurie armėnai švenčia gruodžio 25 d., tik ne Kalėdas, o Šv. Stepono dieną, nebent, žinoma, jie būtų katalikai. Daugelyje kitų šalių Šv. Stepono diena yra gruodžio 26 d. (daugiau…)

    Džulfa sunaikintas šventųjų chačkarų miestas kurį įamžino Jurgis Baltrušaitis

    J. Baltrušaičio ekspedicijos užiksuoti Džulfos chačkarai

    Kaip jau buvo minėta pirmojoje dalyje, mažai kas išliko iš senojo Džulfos miesto, todėl keliautojai dažnai mini senąsias kapines su tūkstančiais paminklų chačkarų, kaip įrodymą apie kadaise čia gyvavusi miestą ir jo gyventojus. Pavienius keliautojus stebino paminklų gausa, savotiška jų puošyba ir išsidėstymas. Stebėdami šias į kalną kylančias akmeninių stelų eiles, keliautojai iš Europos piešė eskizus ir užrašinėjo įspūdžius, tačiau ilgą laiką nebuvo vykdoma jokia mokslinė tiriamoji veikla. Vienas pirmųjų užrašęs, kruopščiai ištyrinėjęs ir užfiksavęs foto juostoje šiuos paminklus, buvo žymus XX a. pradžios menotyrininkas lietuvis Jurgis Baltrušaitis. Būtent jam ir jo indėliui į armėnų istorijos ir meno išsaugojimą bus skirta ši antroji straipsnio dalis. (daugiau…)