• Kultūra

    Istorinė žemėlapių paroda Vilniaus rotušėje: Armėnija senoviniuose žemėlapiuose

    Šiandien Armėnija –  išėjimo į jūrą neturinti valstybė pietinėje Užkaukazėje, tačiau anksčiau ji buvo didelė regiono valstybė tarp Juodosios, Viduržemio ir Kaspijos jūrų.
    Tarp XVI ir XIX a. tradiciškai armėnų gyvenamos teritorijos – Rytų Armėnija ir Vakarų Armėnija buvo paeiliui valdomos tai Osmanų imperijos, tai Persijos imperijos. XIX a. viduryje Rytų Armėniją iš Irano užkariavo Rusija, o didžioji dalis vakarinių armėnų gyvenamų teritorijų liko valdomos Osmanų imperijos. 1918 m., per Rusijos revoliuciją susikūrė Pirmoji Armėnijos Respublika, vėliau ji buvo įjungta prie Sovietų Socialistinės Respublikos ir tik po jos žlugimo, 1991 m., susikūrė šiuolaikinė Armėnijos Respublika. (daugiau…)

    Vardan Hovanissian ir Emre Gültekin koncertas

    Emre Gültekin ir Vardan Hovanissian

    Vasario mėnesio pradžioje Vilniuje ir Kaune pirmąkart lankysis Armėnijos ir Turkijos tradicinės muzikos meistrų duetas – duduku grojantis Vardan Hovanissian ir sazo žinovas Emre Gültekin. Šie kūrėjai pristatys savo pirmąjį bendrą albumą „Adana“, skirtą paminėti šimtosioms armėnų tautos genocido metinėms. Egzotiška ir natūrali tarsi kvėpavimas dueto muzika pakylėja klausytoją bei atskleidžia vilties triumfą prieš neapykantą ir istoriją. Tai yra subtilus dviejų draugų ir dviejų bendras šaknis turinčių kultūrų susitaikymo skambesys. (daugiau…)

    Džulfa – sunaikintas šventųjų chačkarų miestas. I dalis

    Džulfa

    Miesto ir kapinyno atsiradimas ir raida

    Dabartinėje Nachičevanės autonominėje respublikoje kadaise gyvavo didelis armėnų amatininkų ir prekybininkų miestas Džulfa, garsėjęs savo kilimais ir kaip svarbus šilko kelio prekybos centras su savo karavansarajais (arm. karavantun – karavanų namai). Per savo daugiau kaip dviejų tūkstantmečių istoriją šalia Džulfos kaip savotiškas miesto gyventojų metraštis išaugo didžiulis mirusiųjų miestas, kapinynas su tūkstančiais unikalių antkapių. Būtent šiam dabar jau sunaikintam UNESCO paminklui bus skirtas šis straipsnis. (daugiau…)

    Filmas „Žmonių istorijos per KARĄ ir TAIKĄ“ buvo pristatyas Vilniuje.

    Armėnijos ambasadorius Ara Aivazian

    Vasari 26d., Vilniuje, Kino centre “FORUM CINEMAS VINGIS” buvo pristatytas armėnų režisieriaus Vardano Hovhannisiano filmas „Žmonių istorijos per KARĄ ir TAIKĄ“. Filmą pristatė pats režisierius.

    Vardanas Hovhannisianas, kadaise pats buvęs karo belaisvis, leidžiasi į kelionę, kad surastų savo draugus su kurias dalyvavo Kalnų Karabacho kare. Svečiams susirinkus į kino salę, prieš prasidedant filmui, žodį tarė Nepaprastasis ir įgaliotasis Armėnijos ambasadorius Lietuvoje ponas Ara Aivazian. Po seanso vyko diskusija.

     

     

     

     

    Seime apdovanoti Respublikinio vaikų piešinių konkurso „Mes piešiame Armėniją“ laureatai

    Lietuvos Respublikos Seimas

    Lietuvos Respublikos Seimas

    Spalio 4 d. Seime įvyko Respublikinio vaikų piešinių konkurso „Mes piešiame Armėniją“ finalinis apdovanojimas, kurį organizavo Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika grupė. Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo grupės pirmininkė Dangutė Mikutienė, Armėnijos Respublikos kultūros ministrė Hasmik Poghosyan bei ambasadorius Lietuvoje Ara Aivazian, Lietuvos-Armėnijos forumo koordinatorius Armen Airapetian bei kultūros viceministras Romas Jarockis.

    Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika grupės pirmininkė D. Mikutienė, kartu su socialiniais partneriais UAB „Barta“, Trakų istorijos muziejumi, „Senąja kibinine“, Armėnijos Respublikos ambasada ir Lietuvos — Armėnijos forumu birželio 6 d. surengė jau 7–ąją socialinę akciją „Plauk garlaiviu Trakuose“, skirtą Vaikų gynimo dienai paminėti. Akcijos metu vaikai buvo nemokamai plukdomi garlaiviu „Skaistis“ Galvės ežere, grožėjosi Trakų salos pilies, Užutrakio dvaro vaizdais. Šiais metais akcijoje „Plauk garlaiviu Trakuose“ dalyvavo daugiau nei 2000 dalyvių. Simbolinis bilietas į garlaivį — piešinys Respublikiniam vaikų piešinių konkursui „Mes piešiame Armėniją“. (daugiau…)

    Armėniškojo duduko patriarchas Jivan Gasparyan

    Jivan Gasparyan

    Armėniškojo duduko patriarchas Jivan Gasparyan,
    sopranas Asmik Grigorian ir ansamblis

    Vilniuje koncertuos armėniškojo duduko patriarchas, pasaulinio garso megažvaigždė – Jivan Gasparyan! Duduko virtuozas su savo kolektyvu ir garsia Lietuvos dainininke Asmik Grigorian pristatys senąją armėnų muziką ir dainas, Vakarų Europos kompozitorių kūrinius, populiarias garsiausių pasaulio filmų melodijas. (daugiau…)

    „Menininkų bendruomenė“ iš Armėnijos Lietuvoje

    Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

    Liepos 30 dieną Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje  „Menininkų bendruomenė“, vadovaujama Armėnijos liaudies artisto V. Shahverdyano (Jerevan, Armėnija) pasirodė su spektakliu – I. Turgenev „Mėnuo kaime“.

    Statant spektaklį dalyvavo kelių Jerevano teatrų aktoriai: Nacionalinio akademinio G. Sundukiano teatro artistai Karenas Džangirovas, Marijana Mchitarjan ir Jevgenija Mkrtumjan, Valstybinio K. Stanislavskio rusų dramos teatro aktoriai Robertas Akopianas ir Jurijus Igitchanianas, eksperimentinio teatro „Goi“ atstovai Jana Gabrielian ir Ašotas Ter-Metevosianas. Be to, spektaklyje vaidina Jerevano konservatorijos docentas Lija Sarkisian ir jaunasis aktorius Vania. (daugiau…)

    Arno Kur paroda „See You Armenian“ vyko Vilniuje

    Arno Kur

    Arno Kur (Sasha Ghalechyan) gimė 1984 m. Jerevane, inžinieriaus ir filologės šeimoje. Mokėsi 187-ojoje Jerevano mokykloje (1990-2005), buvo pasinėręs į Rytų kovos menus (2000-2005). Studijavo Jerevano valstybinėje dailės akademijoje (2000-2005), kur įgijo dailininko-dizainerio kvalifikaciją. Buvo būrio vadas reguliariojoje kariuomenėje (2005-2007). Dirbo grafikos dizaineriu (2007-2011). 2011 m. sukūrė projektą „See you Armenian“, kuris 2012 m. buvo pristatytas Frankfurto knygų mugėje. Menininkas surengė kelias parodas ne tik Armėnijoje, bet ir užsienyje. 2013 m. pasirodė Arno Kuro knyga „My 39 Brushstrokes“. (daugiau…)