Istorinis pamokslas Vatikane minint 100-ąsias armėnų genocido metines

Balandžio 12 d., sekmadienį, įvyko jau istorinėmis tapusios šv. Mišios, kurias Vatikane Švento Petro bazilikoje pagal Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios paprotį laikė popiežius Pranciškus drauge su  visų armėnų katalikosu Gareginu II. Istorinėmis šios Mišios tapo jau vien dėl to, kad sakydamas pamokslą popiežius Pranciškus pažymėjo, kad pirmasis XX amžiaus genocidas (kuriam paminėti ir laikytos šios šv. Mišios) buvo nukreiptas prieš armėnų tautą. Kaip pabrėžė Pranciškus, praėjusiame amžiuje įvyko trys didžiulio masto nelaimės: pirmoji iš jų – Osmanų imperijos genocidas, nukreiptas prieš armėnus, graikus ir asirus, kitos dvi nelaimės – nacizmo ir stalinizmo nusikaltimai. Pamokslo visiems tikintiesiems metu popiežius taip pat pabrėžė, kaip svarbu pripažinti ir prisiminti įvykdytus nusikaltimus, nes „blogio neigimas yra kaip neperrišta žaizda, kuri paliekama kraujuoti“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mišių ceremonijoje dalyvavo aukšti katalikų ir Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios dvasininkai, Armėnijos prezidentas ir kiti aukšto rango Armėnijos valdžios atstovai. Tarp pamokslų kartu su katalikų bažnytiniu choru giesmes giedojo ir iš Armėnijos atvykęs bažnytinis choras.  Pačias šv. Mišias ir popiežiaus pamokslą su didžiuliu džiaugsmu ir entuziazmu priėmė armėnų tauta ir dvasininkija.

Komentuodamas Vatikane vykusias šv. Mišias, Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios  Santykių tarp bažnyčių departamento direktorius  vyskupas Hovakimas Manukianas pabrėžė, kad  popiežiaus kalba neturi precedento. Anot jo, nors armėnų genocido klausimas Vatikane buvo keltas ir anksčiau, tačiau popiežius pirmą kartą tai paminėjo pamokslo, skirto armėnų tautos genocidui atminti, metu, kartu pakvietė likusį pasaulį pripažinti šį faktą, kad tokie nusikaltimai daugiau nepasikartotų. Be to, vyskupas išreiškė viltį, kad popiežiaus žodžiai taps įkvepiančia žinia daugiau nei milijardui pasaulio katalikų. Tai pastaruoju metu  itin svarbu, teigė vyskupas H. Manukianas, ypač matant, koks pavojus kyla Artimųjų Rytų krikščionių bendruomenei. (Nuo savęs pridursime, kad Artimųjų Rytų krikščioniškąją bendruomenę ištikusią katastrofą, ypač Sirijoje ir Irake, daugelis mato kaip 1915– 1924 m. vykusio krikščioniškų Turkijos tautų genocido tąsą.)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Popiežiui šv. Mišių metu turkų nusikaltimus prieš armėnų, graikų ir asirų tautas pavadinus genocidu, oficialios Turkijos reakcijos ilgai laukti neteko. Dar tą pačią balandžio 12 d. į Turkijos užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl popiežiaus žodžių ir pačios armėnų tautos genocidui paminėti laikytų šv. Mišių buvo iškviestas Šventojo Sosto nuncijus. Kartu Turkija išreiškė protestą dėl „armėnų genocido“ termino vartojimo, taip pat neigė armėnų, kaip, beje, ir kitų tautų genocido faktą, tvirtino priėmusi įstatymą, pagal kurį už armėnų genocido paminėjimą gali grėsti laisvės atėmimo bausmė. Kitas Turkijos valdžios žingsnis buvo šalies ambasadoriaus atšaukimas iš Vatikano. Vėliau jau šią savaitę sekė griežti Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Turkijos užsienio reikalų ministro pasisakymai tiek popiežiaus, tiek Vatikano atžvilgiu. Paskutinis Vatikanui skirtas turkų keršto kirtis buvo programišių ataka prieš oficialų Vatikano internetinį tinklalapį, kuris, reikia pažymėti, greitai vėl buvo atkurtas.

Reikia pažymėti, kad tokia audringa Turkijos vadovų reakcija artėjant balandžio 24-ajai, kai pasauliniu mastu bus minimos armėnų genocido 100-osios metinės, visiškai suprantama, bet pražūtinga pačiai Turkijos politikai, nes jei pačios šv. Mišios sukėlė nemažą pasaulio visuomenės dėmesį, tai jas sekusi Turkijos reakcija ir jos atgarsiai parodė šių Mišių aktualumą ir dar kartą priminė pasauliui, koks jautrus šis klausimas tiek armėnams, jau 100 metų reikalaujantiems teisingumo, tiek Turkijos, visiškai neigiančios šį istorinį faktą, valdžiai.

Autorius: D.Arutiunian

Šaltiniai: http://news.am/eng/news/261565.html

http://news.am/eng/news/261894.html

http://news.am/eng/news/261959.html

Pilnas mišių Vatikane įrašas: http://news.am/eng/news/261563.html