Armėnų tautos genocido šimtmečiui paminėti

Vilniaus arkikatedra

MININT ARMĖNŲ TAUTOS GENOCIDO ŠIMTMETĮ,
ŠV.MIŠIAS AUKOS
J. E. VILNIAUS ARKIVYSKUPAS
GINTARAS GRUŠAS
IR
J. E. APASTALIŠKASIS NUNCIJUS LIETUVOJE ARKIVYSKUPAS
PEDRO LOPEZ QUINTANA
VILNIAUS ARKIKATEDROJE BAZILIKOJE
BALANDŽIO 24 D. 12.00 VAL.
KATEDROS A. 2, VILNIUS
LITURGINĖS MUZIKOS KŪRINIUS ATLIKS CHORAS „HOVER“ ( ARMĖNIJA )

Mes prisimename Armėnų genocidą. Kartu su mumis prisimena ir Lietuva, Europa bei visa tarptautinė bendruomenė. Siekdami ateityje išvengti tokio pobūdžio nusikaltimų, mes visi kartu turime ištarti: “Prisimenu ir reikalauju!”

Šiandien, vykstant karams ir nekaltų žmonių žudymams, genocido pasmerkimas padės ateityje išvengti masinio tautų naikinimo. Pamiršę tai, kas vyko praeityje, mes galime patys tapti panašaus nusikaltimo aukomis.

Lietuva, kaip valstybė ir Europos Sąjungos narė teko taip pat nemažai kentėti. Lietuva visuomet užjautė bei palaikė armėnus. Ryškus Lietuvos solidarumo Armėnijai pavyzdys yra 2005 m. Lietuvos Seimo armėnų genocide fakto pripažinimas.

Šiandien, praėjus 100 metų, Turkija ne tik nepripažįsta
Armėnų genocido, bet ir vykdo anti-armėnišką politiką, šitaip žeisdama ir piktindama genocido aukų palikuonis.

Būtent nepasmerktas Armėnų genocidas įkvėpė Trečiojo Reicho vadovą A. Hitlerį surengti masines žydų žudynes. Savo sumanymą dėstydamas vokiečių armijos generolams, jis pasakė: “Kas šiandien prisimena masinį armėnų naikinimą?”. Šiandien šią frazę galima pamatyti išraižytą ant Holokausto muziejaus sienų Vašingtone.
——————————————————————————-
Lygiai prieš šimtą metų Balandžio 24 dieną Osmanų imperijoje buvo pradėtas vykdyti iki smulkmenų apgalvotas sumanymas sunaikinti armėnų tautą. Turkų valdžios atstovai neslėpė noro galutinai atsikratyti armėnais. Jie netrukdomi vykdė pogromus, žudymus bei masinę deportaciją, kurių metu žuvo daugiau nei 1.5 milijono armėnų. Turkų tikslas buvo sunaikinti ne tik armėnų tautą, bet ir visas krikščioniškas tautas, kurios tuo metu gyveno Osmanų Imperijoje (dabartinėje Turkijoje). Taigi, pavojus kilo ne tik vienai tautai, bet ir visai krikščioniškai civilizacijai; tai buvo nusikaltimas prieš žmoniją.

Viskas, dėl ko XX a. pradžioje kentėjo armėnų tauta, galima vadinti vienu žodžiu – Genocidas. Šį terminą pirmą kartą pavartojo žydų kilmės lenkų teisininkas Rafaelis Lemkinas 1944 m., turėdamas omenyje būtent 1915 m. Armėnų genocidą.

Europos Parlamentas, balandžio 24-ąją pripažinęs armėnų genocido aukų diena, dar kartą pabrėžė, jog Europai yra svarbios amžinos vertybės. Be jų Europos Sąjunga tiesiog neegzistuotų.