• Lietuvoje skambės tikrasis armėniškas dudukas

    Lapkričio 29 d. 19.00 val. Vilniuje Piano.lt salėje – genialaus muzikanto, išskirtinio armėniško duduko (dudukas – fleita iš abrikoso medienos, kurios skambesys pamėgdžioja moters verksmą) atlikėjo Argiščio (Sankt Peterburgas – Armėnija) koncertas, rašoma renginio organizatorių pranešime spaudai. Deja, nesame gerai susipažinę su įstabiuoju Armėnijos menu, tad dabar turime unikalią galimybę išvysti geriausius šios šalies muzikinės kultūros atstovus.

    Duduko duetas su klavišiniais instrumentais dalyvaujant tokio lygio meistrui ir jo muzikantams sukėlė nepaprastą publikos susidomėjimą ir klausytojų antplūdį daugelyje prestižinių Europos salių. Argiščio koncertų grafikas planuojamas metams į priekį, todėl derybos koncertų organizatoriams truko dvejus metus. Šiek tiek apie patį menininką. Gimęs 1983 metais Sankt Peterburge, Argištis, nenuilstamų motinos pastangų dėka, būdamas tik penkerių metų amžiaus buvo panardintas į muzikinę kultūrą. Daug gerų, dėmesingų ir išsilavinusių mokytojų padėjo Argiščiui įvaldyti muzikos kalbą ir išmokė ją suprasti. Jis įvaldę fortepijono ir mušamųjų instrumentų meną. Argiščio pasaulėžiūra nuolat kito, akiratis plėtėsi dėl svarbios prigimtinės jo savybės – smalsumo, noro pažinti muziką visais jos aspektais. Todėl jis taip pat daug laiko skyrė gitaros, saksofono, fleitos ir net balalaikos pamokoms.  Būdamas 16 metų, Argištis pirmą kartą išgirdo duduką filme „Gladiatorius“ ir tą akimirką pajuto, kad tai – jo instrumentas, idealus jo jausmų ir vidinio pasaulio „transliatorius“ klausytojams. Vėliau prasidėjo pažintis su gusanų ir ašugų (Kaukazo liaudies atlikėjai) menu. Argištis aplankė vaizdingiausias ir gražiausias Armėnijos vietoves tam, kad „pripildyti savo plaučius lengvu kalnų oru“, ir kad, kaip jis sakė, „mano širdis prisimintų Armėnijos kančias ir narsą“. Argištis visam laikui įsidėmėjo svarbiausią savo mokytojų Emanuelio ir Gevorgo Dabagianu parėdimą – nešti duduką ten, kur jis mažai žinomas. Būtent Emanuelis supažindino Argištį su pagrindine atlikimo technika. Matyt, armėniškas Argiščio kraujas suvaidino savo vaidmenį (manoma, kad tik armėnai gali pūsti armėnišką duduką). Taip pat prie to prisidėjo nemenka Argiščio muzikinė patirtis – jau pirmosios pamokos pabaigoje jis galėjo atlikti žymiąją armėnišką melodiją „Dle Yaman“. Nuo tos dienos visą save Argištis skirdavo vis naujai pasitaikiusiai liaudies melodijai, kurią jis galėjo kažkur išgirsti, įsitikindamas, kad Armėnų muzikos kultūra – viena turtingiausių šioje planetoje… Emanuelis ir Gevorgas Dabagianai taip pat parūpindavo jam pilnavertės muzikinės medžiagos. Peterburge Argištis pradėjo atrinkinėti į savo kolektyvą muzikantus, tuos, kurie mėgsta armėnišką muziką ir duduką. Kruopščiai išnagrinėjęs visus kandidatus, jis parinko sau į ansamblį siela jam artimus žmones, tuos, kuriais jis galėtų pasitikėti kaip muzikos, taip ir dvasios klausimais.

    Šaltinis: Delfi.lt