Armėnai mini 1988m. armėnų pogromą ir žudynes Sumgaito mieste, Azerbaidžane

Haga, Olandija. Armėnai mini armėnų pogromą ir žudynes Sumgaite.

Kiekvienų metų vasario 27-29 dienomis viso pasaulio armėnai mini 1988 metais įvykusių baisių armėnų pogromą ir žudynes Sumgaito mieste, Azerbaidžane metines. Formalia šių įvykių priežastimi tapo Kalnų Karabacho autonominės srities (KKAS) deputatų kreipimasis dėl šios srities perdavimo Armėnijos SSR.

Kalnų Karabacho autonominė sritis – tai istorinė Armėnijos teritorija, armėnų vadinama Arcachu, kuri XX-ojo amžiaus trečiame dešimtmetyje J. Stalino nutarimu buvo perduota Azerbaidžanui. Beveik septynetą dešimtmečių Azerbaidžanas vykdė armėnų, sudarančių didžiąją Kalnų Karabacho gyventojų dalį, teroro ir gąsdinimo politiką. Armėnai buvo pastoviai verčiami palikti šį kraštą.

Patikėję M. Gorbačiovo paskelbtos „perestroikos“ lozungais, armėnai nusprendė pateikti prašymą grąžinti KKAS į Armėnijos sudėtį ir tokiu būdu atkurti istorinę teisybę. Atsaku į šiuos veiksmus iš Baku pusės tapo masinis smurtas prieš armėnus Sumgaite.

1988 metų vasario 27-29 dienomis Sumgaite buvo įsiveržiama į armėnų namus. Vyrus žiauriai sumušdavo, kankindavo, po to nužudydavo. Moterys, merginos ir net mergaitės būdavo prievartaujamos, vėliau užmušamos. Neverta kalbėti apie šių veiksmų spontaniškumą – užpuolikai tiksliai žinojo armėnų namus ir veikė organizuotai, taigi galima galvoti apie šių pogromų ir žudynių planavimą aukščiausiu lygiu.

Virš 20 tūkstančių pabėgo iš miesto, daugiau nei 200 buvo nužudyti. Nebaudžiamumas už Sumgaito žudynes įkvėpė Azerbaidžanui pasitikėjimo, kad Kalnų Karabacho problemą galima išspęsti jėga. 1990 metais buvo įvykdytos armėnų žudynės Baku. Armėnų tautybės aukų ir pabėgėlių skaičius išaugo kelis kartus.

Tačiau nusikaltėliai vėl liko nenubausti. 1992 metais, ignoruodamas armėnų tautos pasirinkimo teisę, Azerbaidžanas pradėjo karinius veiksmus prieš Kalnų Karabachą. Nepaisant gausių priešo pajėgų, Karabacho armėnai laimėjo šį Azerbaidžano pradėtą karą ir išlaisvino savo kraštą.

Mūsų laikais Azerbaidžano neapykantos politika Armėnijos ir Arcacho atžvilgiu nepasikeitė. Ryškiu pavyzdžiu tapo armėnų karininko Gurgeno Margariano nužudymas, kurį įvykdė azerbaidžanietis Ramilis Safarovas dėl surengtų NATO Partnerystės taikos programos anglų kalbos kursų metu Budapešte. Safarovas kirviu užkapojo miegantį armėnų karininką. Azerbaidžane šis žmogžudys paskelbtas nacionaliniu didvyriu.

Neapykantos armėnams ideologija Azerbaidžane yra remiama net valstybės lygiu. Šios šalies prezidentas Ilhamas Alijevas paskelbė visus pasaulio armėnus Azerbaidžano priešais, tuo dar labiau pakurstydamas antiarmėniškas nuotaikas.
Šiandien Arcachas – tai nepriklausoma valstybė, kuri niekada daugiau nebus Azerbaidžano sudėtyje. Tai, ką įvykdė azerbaidžaniečiai Sumgaite yra ne kas kita kaip armėnų tautos GENOCIDAS.

Autorius: R.Chačaturov