Dėmesio verta armėnų patirtis

Armėnija lietuviams žinoma kaip šalis, kurioje pasibaigus bibliniam tvanui sustojo Nojaus laivas. Tai viena seniausių valstybių pasaulyje ir pirmoji, kurioje krikščionybė 301 m. tapo valstybine religija. Šalies sostinės pavadinimas Jerevanas (įkurtas 782 m.) išvertus reiškia „tai matyti“. Anot legendos, šiuos žodžius ištarė Nojus, nusileidęs nuo legendinio Ararato kalno, ten palikęs savo laivą. Beje, šis kiekvienam armėnui ypatingas kalnas yra Turkijos teritorijoje, už 40 km nuo Jerevano.

Armėnija vadinama muziejumi po atviru dangumi. Tai lėmė ir kalnai, ir religija, ir tautos istorija. Šalies teritorija – 29800 kv. km, gyventojų – 3,2 mln. Užsienyje gyvena apie 4 mln. armėnų. Armėnijos klimatas kontinentinis – karštos vasaros ir šaltos žiemos. Tačiau bitininkystei vystyti sąlygos puikios. Iki Sovietų Sąjungos subyrėjimo Armėnijoje buvo laikoma daugiau nei 300 tūkst. bičių šeimų, kiekviena duodavo vidutiniškai po 40 kg medaus. Šalies kalnų ir slėnių pievose yra apie 600 medingųjų augalų rūšių, kurių dauguma – vaistažolės. Dėl to armėnų bitynų poliflorinis medus būdavo aukščiausios kokybės. Armėnijoje veikė veislinių bičių motinėlių auginimo draustinis. Šalies bičiuliai prižiūri dviejų rasių bites: armėnų geltonąsias ir armėnų pilkąsias. Kasmet bitės buvo profilaktiškai gydomos nuo nozemozės ir septicemijos.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai ir Armėnijai patyrus Rusijos ekonominę blokadą (1991 m.), šalyje bičių šeimų skaičius sumažėjo iki 40 tūkst., medaus derlius sumažėjo iki 7 kg iš vienos šeimos. Bitininkai nustojo rinkti bičių pienelį, žiedadulkes, pikį, bičių nuodus. Buvo uždarytos mokymo įstaigos, rengusios bitininkus. Susivieniję Armėnijos bičiuliai 1991 m. įsteigė kooperatyvą „Nektar“, kuris 2001 m. tapo Armėnijos nacionaline bitininkų sąjunga. Ši organizacija drauge su Armėnijos žemės ūkio akademija pradėjo rengti kursus bitininkams mėgėjams ir profesionalams. Pastaruoju metu Armėnijoje laikoma 200 tūkst. bičių šeimų, bitininkai užpatentavo keletą metodikų, padedančių didinti bičių ūkių konkurencingumą. Pirmoji – traninių korių gamyba, leidžianti sutaupyti iki 7 kg medaus vienoje bičių šeimoje. Antroji – tranų pienelio gavyba, vėliau jį panaudojant bitėms maitinti, jų imunitetui stiprinti. Armėnų

bitininkai iš traninių korių ir tranų pienelio gamybos neblogai uždirba – iki 300 JAV dolerių, tenkančių kiekvienai bičių šeimai. Armėnijos bitininkų sąjungos įsteigtame bandomajame bičių ūkyje eksperimentuojama su trijų tipų koriais: bitiniais, traniniais ir motininiais. Sukurta galimybė užauginti daugiau bičių motinėlių, surinkti daugiau bičių pienelio.

Tradiciškai žinoma, jog bičių motinėlė deda dviejų rūšių kiaušinėlius: apvaisintus – iš jų išsirita bitės ir motinėlės, ir neapvaisintus – iš jų išsirita tranai. Armėnų bitininkai savo bandymų ūkyje apvaisintus kiaušinėlius perdėjo į tranines 7 mm skersmens korio akeles ir po 24 dienų iš jų išsirito tranai. Neapvaisintus kiaušinėlius iš traninių akelių pernešė į bitines 5,2 mm korio akeles, kuriose po 21 dienos išsirito bitės darbininkės. Iš traninio korio akelių kiaušinėliai perdėti į motininius 9 mm ir iš jų po 16 dienų išsirito motinėlės.

Armėnų bitininkai atliko ne vieną eksperimentą ir nustatė, jog motinėlė visą laiką deda vienodus kiaušinėlius. Galima daryti išvadą, jog avilio gyventojų rūšis priklauso nuo to, kuo perai maitinami ir kokio skersmens korio akelėje padėtas kiaušinėlis.

Praktika liudija, jog skirtingų lyčių bitės išsirita priklausomai nuo to, kuo perai maitinami ir koks akelės dydis. Tai galima panaudoti ir reguliuojant kitų vabzdžių, ypač kenkėjų, gausa. Pastaraisiais metais atsirado naujų faktorių, lemiančių masines bičių, ypač laukinių, žūtis. Pavyzdžiui, Armėnijoje žuvo 90 proc. visos kamanių populiacijos. Šalies mokslininkai sukūrė ir perdavė bitininkams išbandyti „sidabrinio vandens“ ir „jonizuojančio dušo“ įrangą. Numatyta taip pat bitynuose ištirti magnetinių dažnių poveikį bitėms.

Šaltinis: Ūkininko patarėjas, Nr. 29 2016 kovo 12 d.

Parengė „Ūkininko Patarėjo“ Korespondentas Justinas Adomaitis