• Armėnų Kalėdinės ir Naujametinės tradicijos

    Kalėdų stebuklas iš senojo armėnų rankraščio

    Armėnijos Apaštališkoji Bažnyčia vis dar naudoja senąjį Julijaus kalendorių. Taigi Kalėdos švenčiamos sausio 6 d. Kalėdų atostogų sezonas prasideda Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir tęsiasi iki senojo Julijaus kalendoriaus Naujųjų metų išvakarių sausio 13 d.

    Kai kurie armėnai švenčia gruodžio 25 d., tik ne Kalėdas, o Šv. Stepono dieną, nebent, žinoma, jie būtų katalikai. Daugelyje kitų šalių Šv. Stepono diena yra gruodžio 26 d.

    Šventinė eglė – Kaskadai Jerevanas

    Palinkėjimas linksmų šventų Kalėdų ir Naujųjų metų skamba taip: Šnorhavor Amanor Jev Srub Tsnund/Շնորհավոր Ամանոր եւ Սուրբ Ծնունդ, pirmiausia linkima Naujųjų metų ir Kristaus gimimo arba Kalėdų.

    Istoriškai visos krikščionių bažnyčios Kristaus gimimą šventė sausio 6 iki ketvirto amžiaus.  Pasak katalikų šaltinių, data iš sausio 6 d. į gruodžio 25 d. buvo pakeista siekiant Kalėdomis pakeisti gruodžio 25 d. švenčiamą pagonišką šventę, skirtą Saulės gimimui. Ankstyvosios krikščionybės laikais krikščionys vis dar tęsė šios pagoniškos šventės minėjimą.

    Siekiant išgyvendinti šį pagonišką ritualą, Krikščionių Bažnyčios vadovai gruodžio 25 d. paskelbė oficialia šv. Kalėdų diena, o sausio 6-oji  tapo Trijų Karalių šventė. Kadangi Armėnijos Apaštališkoji Bažnyčia nebuvo pavaldi Romos katalikų bažnyčiai, jai šie pokyčiai nebuvo taikomi.

    Tradiciškai armėnai pasninkauja savaitę iki Kalėdų. Ypač religingose armėnų šeimose paskutines tris dienas iki Kūčių net susilaikoma nuo maisto. Tai daroma siekiant gauti Eucharistiją „švariu“ skrandžiu.

    Kalėdų senelis,  arba armėniškai Kaghand Papa, tradiciškai ateina Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.), nes Kalėdų diena Armėnijoje pati savaime yra laikoma labiau religinėmis atostogomis. Žmonės tikėjo, kad kitų „pasaulių“ durys bus atidarytos gruodžio 31 d. ir kad tą dieną galima nuspėti ateitį, pavyzdžiui, iš tradicinių ta proga ruošiamų kepinių. Jei kepinys išėjo pernelyg purus, tai galima tikėtis, kad metai bus geri.

    Kapama, kuriai neatsispiria niekas

    Kūčių metas armėnams, kaip ir lietuviams, yra gausus senų tradicijų. Pasirengimas Kūčių ir Kalėdų šventimui prasideda prieš kelias savaites. Šeimos moterys švarinasi namus ir tvarkosi buitį laukdamos vietinio šventiko, apsilankančio kiekvienuose namuose, kad simboliškai palaimintų druską ir vandenį. Lęšių, avinžirnių ir kviečių sėklos dedamos į drėgnus  medvilnės kamuoliukus, kad iki Kalėdų sudygtų ir savo žaluma primintų apie pavasarį ir Kūčių vakarą į pasaulį atkeliausiančią gyvybę.  Kalėdų vakarienei prie gausaus naminiais patiekalais nukrauto stalo susirenka visa šeima. Kaip ir lietuviai, armėnai per Kūčias nevartoja mėsos patiekalų, o per Kalėdas, be žuvies ir daržovių patiekalų, patiekiami mėsos ir pieno produktų gaminiai, tokie kaip vytinta mėsa basturma ir sudžiuchas, mėsa įdaryti biurekai bei rūgusio pieno – macuno sriuba su lukštentais kviečiais Tanapur. Vienas populiariausių Kalėdinių valgių yra Kapama – ryžių plovas su džiovintais vaisiais, kuris ruošiamas išskobtame moliūge.

    Naujiesiems metams, be visų įmantrių šeimininkių ruošiamų valgių, armėnai mėgsta patiekti šventinį patiekalą amichą, tai yra gilioje duonkepėje krosnyje įleistas ir kepamas įdarytas naminis paukštis. Pagrindiniai stalo desertai yra džiovinti vaisiai ir riešutai bei visų mėgstamas saldusis sudžiuchas,  gliaudytų graikinių riešutų girlianda, mirkyta vynuogių arba kitų uogų sirupe.

    Vaisiais ir riešutais puošiama ir šventinė eglė. Tarp eglės papuošimų dažnai pasitaiko ir balti karveliai – taikos simboliai, taip pat  ir Armėnijos trispalvės spalvų papuošimai.