Kaip Nyderlandai pripažino armėnų genocidą ir kodėl Izraelis balsavo prieš

Nyderlandų parlamentas

Šių metų vasario 22 d. Nyderlandų Žemųjų Parlamento Rūmų atstovai balsavimo metu daugumos balsų persvara pritarė pasiūlymui pripažinti 1915 m. Turkijos vykdytas armėnų tautos žudynes genocidu. Pasiūlymą parlamentui pateikė parlamentaras Joelas Voordewindas, jį parėmė dauguma parlamento narių.
Vis dėlto Nyderlandų užsienio reikalų ministras Sigridas Kaagas pareiškė, kad Vyriausybė nepaseks parlamento pavyzdžiu ir kad Ministrų kabinetas laikysis santūriai šiuo klausimu. Užsienio reikalų ministras taip pat paminėjo, kad Nyderlandų ministrų kabineto narys dalyvaus Jerevane balandžio mėnesį vyksiančiuose genocido minėjimo renginiuose, kuriuose dalyvaus ir kitų šalių, pripažinusių genocidą, vyriausybių nariai ir valstybių atstovai.
Kaip ir galima buvo tikėtis, netrukus po šio Nyderlandų parlamento balsavimo rezultatų paskelbimo Nyderlandų parlamentas ir kiti valdžios atstovai sulaukė kritikos iš Turkijos valdžios atstovų, o valdžios kontroliuojamoje žiniasklaidoje  prasidėjo atviras Nyderlandų parlamentarų pjudymas ir vykusio balsavimo kritika. Priminsime, kad panaši Turkijos valdžios reakcija lydėjo ir Vokietijos bei kitų Europos šalių parlamentų balsavimą dėl turkų vykdyto armėnų genocido, kurį vis daugiau šalių kasmet pripažįsta buvus pirmąjį tokio masto genocidą. Dažnai kitas Turkijos valdžios pažadas nutraukti diplomatinius ir ekonominius santykius dažniausiai taip ir likdavo tik pažadu, galbūt todėl Nyderlandų parlamentas, nepabūgęs galimos reakcijos ir nepaisydamas Turkijos vyriausybės ir gausios turkų bendruomenės Nyderlanduose spaudimo, žengė drąsų žingsnį.

Deja, pasaulyje vis dar lieka tokios šalys kaip Izraelis, kuris dėl sudėtingų geopolitinių priežasčių niekaip nesiryžta pripažinti armėnų genocido fakto ir patį balsavimą, kuris jau ne kartą vyko Knesete, dažnai naudoja daugiau kaip šantažo įrankį Turkijos atžvilgiu.  Ne išimtis ir paskutinis balsavimas šių metų Vasario 15 dieną, kurio metu Izraelio tautos atstovams vėl, matyt, pritrūko politinės valios pripažinti Turkijos nusikaltimus genocidu. Reikia neužmiršti, kad Turkija yra viena iš nedaugelio šalių partnerių regione ir ilgalaikė tiek ekonominė, tiek strateginė Izraelio partnerė, su kuria gadinti santykius dėl armėnų klausimo Izraelio valdžia neskuba. Ne mažiau svarbūs yra ir kasmet gerėjantys Izraelio santykiai su Irano kaimyne šiaurėje Azerbaidžanu. Ši nuolatinio konflikto būsenoje su Armėnija esanti valstybė, turinti teritorinių ir kultūrinių pretenzijų visoms savo kaimynėms, tarp jų ir Rusijai su Iranu, noriai plečia savo karinį ir technologinį bendradarbiavimą su Izraeliu. Priminsime, kad 2014 metų balandžio mėnesio agresijos prieš Arcachą metu Azerbaidžanas pirmą kartą panaudojo Izraelio gamybos kovinius dronus.  Karinėms išlaidoms pinigų negailintis ir sparčiai besiginkluojantis Azerbaidžanas yra palanki rinka Izraelio ginkluotei, o jo strateginė padėtis Irano ir Rusijos kaimynystėje taip pat vaidina nemažą vaidmenį Izraeliui. Be to, reikia neužmiršti, kad iš Azerbaidžano Izraelis importuoja 40% visos naftos. Būdamas artimiausias Turkijos partneris ir gyvendamas nuolatinio konflikto su armėnais sąlygomis, Azerbaidžanas neigia buvus armėnų genocidą 1915 m. ir negaili kritikos jį pripažįstančioms valstybėms. Todėl armėnų genocido pripažinimas iš Izraelio pusės neabejotinai pablogintų santykius ne tik su Turkija, bet ir su Azerbaidžanu. Vis dėlto Izraelis, kuris pats dažnai žmogaus teisių aktyvistų ir kai kurių politikų kaltinamas palestiniečių tautos genocidu, atsisakęs pripažinti armėnų genocidą sulaukė ne tik Armėnijos, bet ir kitų pasaulio šalių kritikos, kuri, reikia pripažinti, nekeičia esamos padėties. Kad ir kaip būtų liūdna ir apmaudu, bet žydai, ko gero, yra viena iš tų tautų, kuri kaip niekas kitas supranta iš kartos į kartą perduodamą skausmą dėl savo tautą ištikusio holokausto ir turėtų būti pirmųjų armėnų, graikų ir asirų genocidą Osmanų imperijoje pripažinusių valstybių tarpe.  Deja, šiuo atveju kol kas pragmatinė sudėtingoje geopolitinėje padėtyje esančio Izraelio politika ima viršų prieš teisingumo pergalę ir panašaus istorinio likimo tautų palaikymą.