• Kamerinės muzikos koncertas pažymint Lietuvos ir Armėnijos nepriklausomybės ir valstybingumo šimtmečio sukaktį

    Minint Lietuvos respublikos ir Armėnijos respublikos susikūrimo 1918 m. šimtmetį balandžio 17 d. antradienį buvo surengtas kamerinės muzikos koncertas, kurio atlikėjais buvo pianiste Vaida Kirvelyte ir smuikininku Raimondu Butvila bei jų iš Armėnijos atvykęs tą progą kolega armėnų violončelininkas Levon Muradian.

    Koncertą atidaręs Armėnijos  ambasadorius Tigran Mkrtčian savo kalboje (tekstas pateikiamas žemiau) trumpai nupasakojo nelengvą Armėnijos kelią į nepriklausomybę bei išreiškė viltį, kad kultūros pagalbą armėnų ir lietuvių tautoms pavyks sukurti tvirčiausią abipusių santykių tiltą:

    „Ekselencijos, gerbiami svečiai, ponios ir ponai,
    Mes džiaugiamės jus matydami šiame kamerinės muzikos koncerte, kuris skirtas Lietuvos ir Armėnijos valstybių atkūrimo šimtmečiui.
    Šiandien vienas žinomiausių armėnų violončelininkų, Levon Muradian, pasirodys kartu su savo kolegomis lietuviais – pianiste Vaida Kirvelyte ir smuikininku Raimondu Butvila.
    Esu dvigubai laimingas, matydamas profesorių Muradianą, kuris man primena viena pirmųjų mano susidūrimų su muzika, įvykusį prieš 30 metų jo senelio, didžiai visų gerbiamo muzikologo Hayrik Muradiano, namuose. Tuo metu mano brangioji motina dainavo jo įkurtoje folklorinės muzikos grupėje “Akunq”.
    Šis koncertas yra vienas iš daugybės renginių, skirtų Armėnijos ir Lietuvos valstybių šimtmečiams. Po kelis amžius trukusios kovos už nepriklausomybę, Armėnija ir Lietuva tapo nepriklausomomis 1918 metais. Armėnija gimė chaoso ir konfliktų metu. Neįtikėtinos armėnų pergalės 1918 metų gegužę privedė prie pirmosios Armėnijos Respublikos atsiradimo; šalis pirmą kartą įgijo suverenitetą nuo 1375 metų. Tuo metu mes buvome tauta, atsigaunančia po didžiausios nelaimės – genocido – padarinių. Turėdama daugiau nei 300 000 pabėgėlių, žmonių, išgyvenusių armėnų genocidą Osmanų imperijoje, būdama konfliktų sūkuryje, atlaikydama visus bandymus nuo rytų ir vakarų sunaikinti valstybę, Armėnija sugebėjo du su puse metų išlikti nepriklausoma ir tapti visaverčiu tarptautinės teisės subjektu, kurį pripažino ir Tautų Sąjunga.
    Tam tikri išoriniai ir vidiniai veiksniai lėmė nepriklausomybės praradimą 1920-aisias. Išorinės realijos vargu ar pasikeitė. Armėnija daro viską, kad palaikytų puikius santykius su visomis šalimis ir didintų draugiškų šalių ratą.
    Mes tikimės, kad kultūra yra stipriausias draugystės tiltas, jungiantis tautas. Kartu su lietuviais mes turime ilgą tvirtos draugystės istoriją. Šis koncertas yra vienas iš šio tilto akmenų, darančiu jį dar stipresnį ir patikimesnį.
    Baigdamas norėčiau pakviesti į sceną muzikantus ir padėkoti jums visiems, kad atvykote į šį gražų renginį.“

    Ši ne vienerius metus jau skaičiuojanti kultūrinių renginių, koncertų ir parodų tradicija kaip niekas kitas parodo, kad dvi mūsų tautos kūrėjos ir kultūros puoselėtojos jau yra sukūrusios tvirtus saitus kurie su kiekvienais metais ir  naujais renginiais tik stiprėja. Norėtume priminti, kad šiemet bus dar ne vienas renginys skirtas svarbiai abiems tautoms sukakčiai paminėti.