Lietuva – Armėnija
by admin • 8 rugsėjo, 2012 • Naujienos
Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje XIII a.- XIV a. armėnų pirklių ir amatininkų gyveno daugiausia Voluinėje ir kitose Rytų slavų žemėse. Buvo miestų (Kamenecas) statybininkai, Kijeve, Lucke ir kitur pastatė bažnyčių ir cerkvių. Padėjo kunigaikščiams Karijotaičiams ginti pasienio tvirtoves nuo totorių.
Vytauto kariuomenėje per 1410 m. Žalgirio mūšį kovėsi jų dalinys, kuriam vadovavo armėnų vaitas. Pasižymėjo armėnai ir vėlesniais amžiais gindami LDK pilis ir miestus nuo turkų, totorių, sukilusių kazokų ir kitų priešų. Antai armėnai kovėsi Lietuvos didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus kariuomenėje per 1621 m. Chotino mūšį – kuriame buvo sutriuškinta turkų kariuomenė. Plėtodami ryšius su Aukso orda, Krymo chanatu, Moldavija ir Turkija, LDK valdovai armėnus kviesdavo vertėjais, jų pirkliams kartais pavesdavo diplomatines užduotis. 1409 m. Jogaila, 1519 m.
Žygimantas Senasis, 1549 m. ir 1567 m. Žygimantas Augustas suteikė jiems prekybos ir savivaldos privilegijų. XVI a. Vilniuje veikė armėnų mokykla. Vilniuje buvo armėnų amatininkų – Lietuvos Metrika 1627 m. mini tymininkus. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje garsėjo armėnų auksakalystė, dvarų tekstilės gaminiai, siuvinėjimas. Pvz., 1758–1807 m. garsiai Slucko juostų dirbtuvei vadovavo armėnas Jonas Modžarskis ir jo sūnus. Armėnų unitų odininkų cechui priklausė Šventosios dvasios bažnyčioje esantis Šv. Marijos Magdalietės paveikslas. XVIII a. pabaigoje Vilniuje mokėsi, tapė, o vėliau ir dėstytojavo žymus to laikotarpio armėnų kilmės tapytojas – portretistas Rustemas.
Nemažai armėnų istorinių paminklų menančių Lietuvos didžiosios kunigaikštystės viešpatavimo laikus, išliko Ukrainoje. Apie gausią vietos armėnų bendruomenę pietinėse LDK žemėse byloja tokie pavadinimai kaip Armėnų bastionas Podolės Kamenece, Armėnų soboras ir gatvė Lvove ir kiti paminklai bei vietovardžiai. Po 1988 m. žemės drebėjimo Spitake į Lietuvą evakuota apie 1500 žmonių, 1989-1990 m. daugiau armėnų atsikėlė iš Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho, bet 1990 m. dauguma jų išvyko iš Lietuvos. 1989–1990 m.
Palangoje veikė armėnų vidurinė mokykla. 1988 m. Vilniuje įkurta armėnų kultūros draugija „Garun“, 1994 m. perregistruota Lietuvos armėnų bendrija. 1992 m. įkurta Lietuvos ir Armėnijos draugija, kuri nuo 1996 m. veikia prie bendrijos. 1992-1994 m. Lietuvos armėnai leido kultūrinį visuomeninį laikraštį lietuvių kalba „Armėna“. Nuo 1989 m. (su 1995-2000 m. pertrauka) sekmadieninė mokykla veikia Vilniuje, nuo 1993 m. – Visagine, nuo 1995 m. – Kaune. Vilniuje 1994 m. įkurta Šv. Vardano armėnų bažnytinė bendruomenė. 2001 m. minint armėnų krikšto 1700 jubiliejų Kryžių kalne pastatytas chačkaras.
Šaltiniai:
Vega Arutiunian. Armėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 13 psl.
Ukraina: Lietuvos epocha, 1320 – 1569, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010. 93 psl., 101 psl., 115 psl., 117 psl.
Vikipedija