• Kultūra

    Armėnai Olandijoje

    by  • 5 kovo, 2013 • Kultūra, Naujienos

     Laurens Reitsma – Olandijos žurnalistas, bibliofilas, rengiantis savo internetiniame puslapyje knygų apžvalgas olandų kalba. Talkinau jam vertimais nuo 1999 m., kai jis keletą kartų lankėsi Lietuvoje. Domėdamasis jos istorija, socialine, menine raida parengė ne vieną susijusią su Lietuva apžvalgą, straipsnį (pavyzdžiui apie lietuvius ir SS Antrojo Pasaulinio karo metais, kuriam rinkau medžiagą). Susibičiuliavęs su R. Arutiunianu ir M. Kontrimaite, neliko abejingas armėniškai tematikai. Paprašiau L. Reitsmos pasidomėti armėnų istorija Olandijoje ir jis parengė apžvalgą armėnų spausdintos knygos 500 m. jubiliejaus minėjimo proga.

    Vega Ribikauskienė (daugiau…)

    Lietuvos armėnų sąjunga paminėjo 500 metų spausdintos armėniškos knygos jubiliejų

    by  • 5 sausio, 2013 • Kultūra, Naujienos

    Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, gruodžio 15 dieną Lietuvos armėnų sąjunga šventė dviguba proga: paminėjo armėnų spausdintos knygos 500 metų jubiliejų ir Jerevano paskelbimą 2012-ųjų metų pasaulio knygų sostine.

    Pranešimą, skirtą armėnų spausdintos knygos 500-mečiui, pasikeisdami perskaitė Džulija Tunian ir Narekas Hovhanisianas. Pranešime pabrėžta, kad Armėnijoje rankraštinės knygos plito nuo Antikos laikų, o pirmoji spausdinta knyga išleista 1512 metais Venecijoje Hakopo Mehaparto rūpesčiu. Dar anksčiau, 1486 metais Maince buvo išspausdinta armėniška abėcėlė. Tuo metu, kai Europoje įsigalėjo Renesanso epocha, Armėniją ir jos kaimynes siaubė Tamerlanas ir Šachas Abasas. Žmonėms tada rūpėjo tik tai, kaip išgyventi, kultūra, literatūra, švietimas patyrė didžiulį nuosmūkį. Armėnų tauta žinojo apie Gutenburgo išradimą ir tikėjo, kad tautą geriausiai gali apsaugoti nuo išnykimo raštingumo gimtąja kalba platinimas, o tam labai padės knygų spausdinimas. Pirmosios armėnų knygos spausdinimui Hakopas Mehapartas Veneciją pasirinko ne atsitiktinai – Gutenbergo išradimas Italiją pasiekė 1464 metais, o 1510 –aisiais Venecijoje jau buvo apie 200 leidyklų, kurios spausdino knygas įvairiomis kalbomis. Tuo metu Venecijoje gyvavo aktyvi armėnų bendruomenė, ją dažnai lankė armėnų pirkliai. (daugiau…)

    Armėnų paletė. Armėnų dailės paroda Vilniuje

    by  • 12 gruodžio, 2012 • Kultūra, Naujienos

    Lietuvos dailininkų sąjungos parodų salėje lapkričio 15 d. prasidėjo savaitę trukusi Armėnijos dailininkų sukurtų peizažų paroda pavadinta „Armėnų paletė“. Parodą organizavo Lietuvos armėnų sąjunga (pirmininkas Araik Tunian). Atidarydama parodą Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė išreiškė viltį, kad ši pirmoji Armėnijos dalininkų darbų paroda Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo padės giliau pažinti šios tolimos šalies, turinčios ilgaamžę istoriją, kultūrą.

    Parodoje eksponuojamuose paveiksluose vaizduojami gražiausi Armėnijos kampeliai. Įvairiais stiliais ir tapybos technika dailininkai paveiksluose atskleidžia visa savo šalies grožį, jos savitumą. Čia galima išvysti tiek Armėnijai būdingus kalnus, tiek ir lietuvio akiai artimus miškus. Atskirą vietą paveiksluose užima senosios armėnų architektūros paminklai. Žmogus nors kartą keliavęs po Armėnija tarp šių paminklų galbūt atras vienuolyną, seną akmeninį tiltą ar kitą įsimintiną vietą, kuri jam įsiminė kelionėje. Viso parodoje eksponuojama 80 šiuolaikiniu armėnų menininkų sukurtų paveikslų. (daugiau…)

    ARMĖNŲ TEATRO DIENOS LIETUVOJE

    by  • 9 lapkričio, 2012 • Kultūra, Naujienos

    Spalio 8 – 14 d. įvyko „Armėnų teatro dienos Lietuvoje“, kurių metu buvo parodyti du monospektakliai, spalio 10 dieną – Kaune, 11 – dieną- Vilniuje, spalio 13 dieną – Visagine, kur jie tapo septinto tarptautinio monospektaklių festivalio „Atspindys“ dalimi. Pirmasis spektaklis „Aš praradau savo balsą“ – tai jauno, bet jau apdovanoto Armėnijoje režisieriaus Goro Margariano darbas pagal Liucijos Armonaitės pjesę „Katinėlis ir Paukštelis“. Tai vienos šeimos vienos gyvenimo dienos istorija, kurioje susvetimėjimas, psichologinis teroras paslėptas po dailiu kasdieniu fasadu. Spektaklio dėmesio centre – vienišos moters išgyvenimai, kuriuos meistriškai perteikė garsi armėnų aktorė Zaruhi Chačatrian. Spektaklio premjera įvyko 2012 m. kovą Jerevane, Valstybiniame Hakopo Paroniano muzikinės komedijos teatre per 10-ąjį „Armmono“ festivalį

    Kitą armėnų monospektaklį – „Seniausia profesija“ pagal Teimurazą Papašvilį sukūrė režisierius ir aktorius, Armėnijos Respublikos nusipelnęs artistas Robertas Akopianas. Seniausios profesijos atstovas, pasak spektaklio kūrėjų, yra vagis. Šios istorijos herojus – profesionalus vagis. Jo sąžinė rami dėl to, kad jis nėra nuskriaudęs nė vieno varguolio. Bet pagaliau herojus nusprendžia baigti vagies karjerą ir vesti…. Spektakliai įvyko rusų kalba. (daugiau…)