Armėnai labai domėjosi Vilniaus 1991 metų įvykiais. Prie Aukščiausiosios Tarybos (Seimo) rūmų po sausio 11 d. nuolat „budėjo“ armėniška vėliava – ją laikė vietiniai armėnai, palaikyti ateidavo ir jų draugai lietuviai. Prie jos būriuodavosi ir turistai iš Armėnijos. Tuo metu vienoje radijo laidoje buvo pasakyta, kad per pastarasias dvi savaites Lietuvoje apsilankė turistų grupės tik iš Armėnijos. Tačiau vis dėlto atrodytų keista, kad SSRS vadovybės sausio 13-ąją atsiųstos delegacijos sudėtyje buvo tuometinis Armėnijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Levonas Ter Petrosianas.
1991 metų sausio 13-ąją Lietuvos Seimo rūmuose susitikau su SSRS Tautybių tarybos delegacijos nario L. Ter Petrosiano patarėju Ašotu Manučarianu, vienu iš Armėnų Nacionalinio judėjimo lyderių. Susitikimas įvyko po to, kai mikrofonu buvo paskelbta, jog kviečiami į rūmus asmenys, turintys žinių apie Lietuvoje buvojusį armėnų politiką Šavaršą Kočarianą. Bendravau su juo ir žinojau, kad jis jau išvyko iš Lietuvos, tad nuėjau į rūmus. Susitikimo metu A. Manučarianas pasakė, kad jie atvyko į Vilnių, nes turi didelę bendravimo su kariškiais patirtį ir nori užkirsti kelią dideliam kraujo praliejimui. Kad kariškiai nešaudytų, su jais reikia kalbėtis. Tada jis dar pasakė, kad SSRS vadovybės delegacija suformuota jų, armėnų politikų, iniciatyva. (daugiau…)