Katedros aikštė Vilniuje
Lietuvos-Armėnijos forumas sveikina jus su Šv.Kalėdomis!
Linkime Jums ir jūsų artimiesiems sveikatos, džiaugsmo ir visų svajonių išsipildymo!
Naujametinė eglė Jerevane
Katedros aikštė Vilniuje
Lietuvos-Armėnijos forumas sveikina jus su Šv. Kalėdomis!
Linkime Jums ir Jūsų artimiesiems sveikatos, gražių akimirkų ir ramybės širdyje! (daugiau…)
Ambasadorius Tigran Mkrtchyan susitiko su Lietuvos ūkio ministru
Gruodžio 17 d. Armėnijos respublikos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtchyanas susitiko su Lietuvos ekonomikos ministru Virginijumi Sinkevičiumi. Susitikime dalyvavo „Verslo Armėnijos fondo“ atstovė Baltijos šalyse Rena Saribekyan.
Posėdyje buvo minimas 2019 m. Armėnijos ir Lietuvos tarpvyriausybinės komisijos posėdyje buvo aptartos ekonominio bendradarbiavimo kryptys ir įsitraukimo į naujas sritis galimybės.
Ambasadorius Mkrtchyanas pažymėjo, kad 2019 m Spalio mėnesį Armėnijoje vyks pasaulinis informacinių technologijų kongresas (WCIT 2019), „DigiTec Expo 2019“, kuris yra pasaulinis IT srities renginys, ir pažymėjo, kad Lietuvos įmonės juose tradiciškai dalyvauja. Šiame kontekste ministras Virginijus Sinkiavičius išreiškė norą padėti Lietuvos įmonėms didinti informuotumą ir dalyvauti minėtuose renginiuose.
Buvo susitarta tęsti tokias diskusijas artimiausiu metu siekiant organizuoti tarpvyriausybinį susitikimą ir skatinti verslo ryšius tarp abiejų šalių.
Minint Visų Šventųjų dieną Lietuvos ambasados Armėnijoje darbuotojai aplankė Antaninos Povilaitytės Mahari (1924-2018) Nepriklausomybės kovų dalyvės, Lietuvos tremtinės, rašytojos kapą ir pagerbė jos atminimą. Antanina Povilaityte Mahari – žymaus Armėnijos rašytojo ir poeto Gurgeno Mahari (1903-1969) našlė. Priminsime, kad Antanina Povilaityte Mahari mirė šių 2018 metų Spalio 5 d. Antanina buvo suimta 1944 metais,...
Read more →
Fotomenininko Antano Stanevičiaus parodoje – armėnų tautos skausmas ir viltys
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje savaitgalį atidaryta fotomenininko ir leidėjo Antano Stanevičiaus fotografijos paroda „Armėnija Ararato akyse“ sutraukė gausų būrį šios šalies mylėtojų, uostamiestyje gyvenančių ir studijuojančių armėnų. Renginys skirtas Armėnijos Respublikos šimtmečiui.
Maža, bet didinga valstybė
Jau penkis kartus lankęsis Armėnijoje A.Stanevičius savo parodoje pristato šio nuostabaus krašto gamtą, krikščionybės paminklus, žmonės, kurių akyse atsispindi Araratas – armėnams šventas kalnas. Po pasaulinių karų sumaišties, genocido jis, kaip ir kitos etninės armėnų žemės, atsidūrė Turkijos teritorijoje. Susirinkusius į parodą pasveikino Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtchyanas, Klaipėdos armėnų bendruomenės Van pirmininkas Albertas Albertjanas. Žodį tarė kunigas vienuolis, Šv. Pranciškaus onkologijos centro steigėjas brolis Benediktas, neseniai su draugais apkeliavęs kone visą Armėniją. Atidarius parodą, žiūrovai pakviesti į bibliotekos konferencijos salę, kur kalbėtojai prisiminė senesnės nei Egipto, Graikijos ir Romos civilizacijos Armėnijos, tada vadintos Urartų karalyste, istoriją. Klaipėdos muzikinio teatro styginių duetas ir pianistė atliko garsių armėnų kompozitorių Aramo Chačiaturiano, Arno Babadžaniano kūrinius. „Giliau susipažinęs su Armėnijos praeitimi ir dabartimi, suvokiau, kokia didinga ir svarbi ji yra visam krikščioniškajam pasauliui. Deja, istorijos ratas pasisuko taip, kad šią šalį per anksti nukariavo ir užvaldė barbarai“, – per parodos atidarymą kalbėjo kaip piligrimas Armėniją skersai ir išilgai išvažinėjęs A.Stanevičius. (daugiau…)
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namuose spalio 17 dieną vyko gražia tradicija jau tapusio projekto „M. K. Čiurlionis pasauliui“ iškilmingas renginys. M. K. Čiurlionio fondas kartu su Armėnijos ambasada įteikė tris REX M. K. Čiurlionio taures Lietuvos ir Armėnijos santykius palaikančioms bei puoselėjančioms asmenybėms.
Svarbu nepamiršti, kad Lietuva yra pirmoji šalis, kuri pripažino Armėnijos nepriklausomybę, ir vienintelė iš Baltijos valstybių, oficialiai pripažinusi armėnų genocidą. Armėnų genocidas – armėnų tautos genocidas, jaunaturkių valdžios vykdytas 1915–1917 metais. Žuvusių armėnų skaičius, skirtingais vertinimais, siekia nuo 800 tūkstančių iki 2 milijonų.
Armėnų genocidas – vienas iš ryškiausių genocido neigimo pavyzdžių. Jau daugiau nei šimtmetį Turkija neigia organizavusi armėnų žudynes.
Nakties vaikai
Renginį pradėjo pianistės prof. Birutės Vainiūnaitės, kaip ir kas kartą – su ypatinga pajauta, precizika ir užsidegimu – atliktas M. K. Čiurlionio noktiurnas VL183. Noktiurnas (pranc. noctume < lot. nocturnus – „naktinis“) – muzikinis lyrinis, svajingas, instrumentinis, dažniausiai fortepijoninis muzikos kūrinys, kurio vidurinė dalis gyvesnė, kontrastingesnė. Tokie kūriniai itin buvo paplitę XIX amžiuje.
M. K. Čiurlionio noktiurnai – tikri nakties vaikai. Tai jo bemiegėmis naktimis suguldyta kūryba. Savo muzikos kūrinius M. K. Čiurlionis dažniausiai parašydavo net neprisėdęs prie fortepijono. Jo kambarėlyje Druskininkuose kiaurą naktį žibėdavo lempa. O rytais menininkas pribėgdavo prie fortepijono ir paskambindavo sesei savo naują kūrinį. (daugiau…)
Šių metų spalio 19 – 21 dienomis Jerevanas šventė 2800 metų sukaktį nuo tos dienos kai buvo įkurta Erebuni tvirtovė davusi pradžią šiolaikinei Armėnijos sostinei Jerevanui. Beje Urartų civilizacijos įkurta Erebuni tvirtovė buvo atrasta archeologų kaip senovės Pompėja ir jai skirtą muziejų su unikaliais radiniais gali aplankyti visi miesto svečiai. Per savo istoriją miestas matė gerų ir blogų metų, pakilimų ir ir nuopolių. Per Armėniją žygiavę užkariautojai, keitė miesto veidą ir gyventojų kiekį ir sudėtį. Dabartinį miesto veidą XX amž. pradžioje suformavo armėnų architektas urbanistas Aleksandras Tamanyanas.
Vilniaus miestas pagerbdamas Jerevano 2800 įkūrimo metines papuošė tris Vilniaus tiltus Armėnijos trispalvės spalvomis. Baltasis tiltas buvo apšviestas raudonai, žaliasis mėlynai, o karaliaus Mindaugo buvo apšviestas oranžine spalva. Vilniaus miesto paskyroje buvo palikta sekančio turinio žinutė: Sveikiname Armėniją – šalies sostinė Jerevanas švenčia savo 2800-ąjį gimtadienį!
Vilniaus tiltai ypatingai apšviesti mūsų draugams armėnams. Tą progą Armėnijos nacionalinis transliuotojas surengė reportažą apie Vilniaus ypatingą sveikinimą Jerevanui ir jo gyventojams.
Frankofonijos dienų atidarymas Jerevane
Spalio 7-12 dienomis Armėnijoje🇦🇲 šūkiu ,,Gyvenkime kartu” vyko 17-asis Frankofonijos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris savo organizaciniu bei kultūriniu pobūdžiu buvo beprecedentis renginys nepriklausomos Armėnijos istorijoje.
Iš 83 pasaulio šalių į Armėniją atvyko apie 3500 delegatų, iš kurių 38 – valstybių vadovai (tarp kurių buvo ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas), du viceprezidentai, Monako princas, 9 premjerai bei 3 vicepriemjerai.
Baltijos šalys taip pat dalyvavo Frankofonijos renginiuose. Į Armėniją buvo atvykusi Estijos🇪🇪 prezidentė Kersti Kaljulaid, Lietuvos🇱🇹 užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, o iš Latvijos 🇱🇻 – Imants Lieģis, Latvijos ambasadorius Prancūzijoje, buvęs Latvijos gynybos ministras. (daugiau…)
