Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namuose spalio 17 dieną vyko gražia tradicija jau tapusio projekto „M. K. Čiurlionis pasauliui“ iškilmingas renginys. M. K. Čiurlionio fondas kartu su Armėnijos ambasada įteikė tris REX M. K. Čiurlionio taures Lietuvos ir Armėnijos santykius palaikančioms bei puoselėjančioms asmenybėms.
Svarbu nepamiršti, kad Lietuva yra pirmoji šalis, kuri pripažino Armėnijos nepriklausomybę, ir vienintelė iš Baltijos valstybių, oficialiai pripažinusi armėnų genocidą. Armėnų genocidas – armėnų tautos genocidas, jaunaturkių valdžios vykdytas 1915–1917 metais. Žuvusių armėnų skaičius, skirtingais vertinimais, siekia nuo 800 tūkstančių iki 2 milijonų.
Armėnų genocidas – vienas iš ryškiausių genocido neigimo pavyzdžių. Jau daugiau nei šimtmetį Turkija neigia organizavusi armėnų žudynes.
Nakties vaikai
Renginį pradėjo pianistės prof. Birutės Vainiūnaitės, kaip ir kas kartą – su ypatinga pajauta, precizika ir užsidegimu – atliktas M. K. Čiurlionio noktiurnas VL183. Noktiurnas (pranc. noctume < lot. nocturnus – „naktinis“) – muzikinis lyrinis, svajingas, instrumentinis, dažniausiai fortepijoninis muzikos kūrinys, kurio vidurinė dalis gyvesnė, kontrastingesnė. Tokie kūriniai itin buvo paplitę XIX amžiuje.
M. K. Čiurlionio noktiurnai – tikri nakties vaikai. Tai jo bemiegėmis naktimis suguldyta kūryba. Savo muzikos kūrinius M. K. Čiurlionis dažniausiai parašydavo net neprisėdęs prie fortepijono. Jo kambarėlyje Druskininkuose kiaurą naktį žibėdavo lempa. O rytais menininkas pribėgdavo prie fortepijono ir paskambindavo sesei savo naują kūrinį. (daugiau…)