• Naujienos

    Arno Kur paroda „See You Armenian“ vyko Vilniuje

    by  • 18 liepos, 2013 • Kultūra, Naujienos

    Arno Kur

    Arno Kur (Sasha Ghalechyan) gimė 1984 m. Jerevane, inžinieriaus ir filologės šeimoje. Mokėsi 187-ojoje Jerevano mokykloje (1990-2005), buvo pasinėręs į Rytų kovos menus (2000-2005). Studijavo Jerevano valstybinėje dailės akademijoje (2000-2005), kur įgijo dailininko-dizainerio kvalifikaciją. Buvo būrio vadas reguliariojoje kariuomenėje (2005-2007). Dirbo grafikos dizaineriu (2007-2011). 2011 m. sukūrė projektą „See you Armenian“, kuris 2012 m. buvo pristatytas Frankfurto knygų mugėje. Menininkas surengė kelias parodas ne tik Armėnijoje, bet ir užsienyje. 2013 m. pasirodė Arno Kuro knyga „My 39 Brushstrokes“. (daugiau…)

    D. Mikutienės tradicinėje socialinėje akcijoje „Plauk garlaiviu Trakuose“ dalyvaus virš dviejų tūkstančių vaikų iš visos Lietuvos

    by  • 30 gegužės, 2013 • Aktualijos, Naujienos

    Dangutė Mikutienė

    Š.m. gegužės 31 d. prasidės LR Seimo narės Dangutės Mikutienės inicijuota akcija „Plauk garlaiviu Trakuose“.

    Jau septynerius metus Vaikų gynimo dienos proga, kartu su UAB „Barta“, Trakų istorijos muziejumi ir „Senąja kibinine“, o šiemet prisijungė Lietuvos – Armėnijos forumas, organizuojama socialinė akcija „Plauk garlaiviu Trakuose“, kuri vyks gegužės 31 – birželio 6 dienomis.

    Akcijos metu vaikai bus nemokamai plukdomi garlaiviu „Skaistis“ Galvės ežere, grožėsis Trakų pilies, Užutrakio dvaro vaizdais bei už mažesnę kainą galės apsilankyti Trakų pilyje bei paskanauti tradicinių kibinų.

    Akcijoje per septynerius metus sudalyvavo apie 20 tūkstančių vaikų. Šiais metais užsiregistravo virš 2 tūkst. vaikų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.

    (daugiau…)

    Taikos ir plėtros palaikymas Kalnų Karabache

    by  • 22 balandžio, 2013 • Aktualijos, Naujienos

    François Rochebloine

    Pažangus Lietuvos parlamentarų žingsnis įsteigiant Draugystės grupę su Kalnų Karabacho (Arcacho) Respublika neliko nepastebėtas Europoje ir gavo ryškų atgarsį Prancūzijoje, kurioje parlamento nariai įkūrė analogišką Prancūzijos parlamentinės draugystės su Kalnų Karabachu grupę. Žemiau  yra pateikiamas Prancūzijos parlamento nario, vieno iš minėtos grupės steigėjų – François Rochebloine –  straipsnis šia tema, paskelbtas spaudoje ir interneto tinklaraščiuose.

    Dauguma mūsų tautiečių tikriausiai nėra girdėję apie Armėniją ir  Kalnų Karabachą. Tačiau būtent čia, šio nežinomo ir užmiršto Kaukazo pasienyje, prieš dvidešimt penkerius metus gimė liaudies, laisvės ir vilties judėjimas, pasibaigęs TSRS žlugimu. (daugiau…)

    SPALVŲ MEISTRAS

    by  • 5 kovo, 2013 • Kultūra, Naujienos

    „Tapykite akis, studentai. Akys – tai visatos modeliai. Išmokę jas gražiai nupiešti, pažinsite ir žmogaus sielą“. Šie žodžiai yra garsaus ankstyvojo impresionistinio meno atstovo, kurio pavardė kiekvieno armėno sąmonėje sukelia giliausias tapybos ir spalvų asociacijas. Tai buvo reto kantrumo ir neįtikėtinos vaizduotės žmogus, kurio paveikslai kvepėjo saule, spalvos liudijo gėrį, o kontūrai nevaržė laisvės… (daugiau…)

    Armėnai Olandijoje

    by  • 5 kovo, 2013 • Kultūra, Naujienos

     Laurens Reitsma – Olandijos žurnalistas, bibliofilas, rengiantis savo internetiniame puslapyje knygų apžvalgas olandų kalba. Talkinau jam vertimais nuo 1999 m., kai jis keletą kartų lankėsi Lietuvoje. Domėdamasis jos istorija, socialine, menine raida parengė ne vieną susijusią su Lietuva apžvalgą, straipsnį (pavyzdžiui apie lietuvius ir SS Antrojo Pasaulinio karo metais, kuriam rinkau medžiagą). Susibičiuliavęs su R. Arutiunianu ir M. Kontrimaite, neliko abejingas armėniškai tematikai. Paprašiau L. Reitsmos pasidomėti armėnų istorija Olandijoje ir jis parengė apžvalgą armėnų spausdintos knygos 500 m. jubiliejaus minėjimo proga.

    Vega Ribikauskienė (daugiau…)

    Armėnų politikai Lietuvoje prieš 20 metų

    by  • 20 sausio, 2013 • Aktualijos, Naujienos

     Armėnai labai domėjosi Vilniaus 1991 metų įvykiais. Prie Aukščiausiosios Tarybos (Seimo) rūmų po sausio 11 d. nuolat „budėjo“ armėniška vėliava – ją laikė vietiniai armėnai, palaikyti ateidavo ir jų draugai lietuviai. Prie jos būriuodavosi ir turistai iš Armėnijos. Tuo metu vienoje radijo laidoje buvo pasakyta, kad per pastarasias dvi savaites Lietuvoje apsilankė turistų grupės tik iš Armėnijos. Tačiau vis dėlto atrodytų keista, kad SSRS vadovybės sausio 13-ąją atsiųstos delegacijos sudėtyje buvo tuometinis Armėnijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Levonas Ter Petrosianas.

    1991 metų sausio 13-ąją Lietuvos Seimo rūmuose susitikau su SSRS Tautybių tarybos delegacijos nario L. Ter Petrosiano patarėju Ašotu Manučarianu, vienu iš Armėnų Nacionalinio judėjimo lyderių. Susitikimas įvyko po to, kai mikrofonu buvo paskelbta, jog kviečiami į rūmus asmenys, turintys žinių apie Lietuvoje buvojusį armėnų politiką Šavaršą Kočarianą. Bendravau su juo ir žinojau, kad jis jau išvyko iš Lietuvos, tad nuėjau į rūmus. Susitikimo metu A. Manučarianas pasakė, kad jie atvyko į Vilnių, nes turi didelę bendravimo su kariškiais patirtį ir nori užkirsti kelią dideliam kraujo praliejimui. Kad kariškiai nešaudytų, su jais reikia kalbėtis. Tada jis dar pasakė, kad SSRS vadovybės delegacija suformuota jų, armėnų politikų, iniciatyva. (daugiau…)

    Lietuvos armėnų sąjunga paminėjo 500 metų spausdintos armėniškos knygos jubiliejų

    by  • 5 sausio, 2013 • Kultūra, Naujienos

    Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, gruodžio 15 dieną Lietuvos armėnų sąjunga šventė dviguba proga: paminėjo armėnų spausdintos knygos 500 metų jubiliejų ir Jerevano paskelbimą 2012-ųjų metų pasaulio knygų sostine.

    Pranešimą, skirtą armėnų spausdintos knygos 500-mečiui, pasikeisdami perskaitė Džulija Tunian ir Narekas Hovhanisianas. Pranešime pabrėžta, kad Armėnijoje rankraštinės knygos plito nuo Antikos laikų, o pirmoji spausdinta knyga išleista 1512 metais Venecijoje Hakopo Mehaparto rūpesčiu. Dar anksčiau, 1486 metais Maince buvo išspausdinta armėniška abėcėlė. Tuo metu, kai Europoje įsigalėjo Renesanso epocha, Armėniją ir jos kaimynes siaubė Tamerlanas ir Šachas Abasas. Žmonėms tada rūpėjo tik tai, kaip išgyventi, kultūra, literatūra, švietimas patyrė didžiulį nuosmūkį. Armėnų tauta žinojo apie Gutenburgo išradimą ir tikėjo, kad tautą geriausiai gali apsaugoti nuo išnykimo raštingumo gimtąja kalba platinimas, o tam labai padės knygų spausdinimas. Pirmosios armėnų knygos spausdinimui Hakopas Mehapartas Veneciją pasirinko ne atsitiktinai – Gutenbergo išradimas Italiją pasiekė 1464 metais, o 1510 –aisiais Venecijoje jau buvo apie 200 leidyklų, kurios spausdino knygas įvairiomis kalbomis. Tuo metu Venecijoje gyvavo aktyvi armėnų bendruomenė, ją dažnai lankė armėnų pirkliai. (daugiau…)

    Armėnų paletė. Armėnų dailės paroda Vilniuje

    by  • 12 gruodžio, 2012 • Kultūra, Naujienos

    Lietuvos dailininkų sąjungos parodų salėje lapkričio 15 d. prasidėjo savaitę trukusi Armėnijos dailininkų sukurtų peizažų paroda pavadinta „Armėnų paletė“. Parodą organizavo Lietuvos armėnų sąjunga (pirmininkas Araik Tunian). Atidarydama parodą Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė išreiškė viltį, kad ši pirmoji Armėnijos dalininkų darbų paroda Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo padės giliau pažinti šios tolimos šalies, turinčios ilgaamžę istoriją, kultūrą.

    Parodoje eksponuojamuose paveiksluose vaizduojami gražiausi Armėnijos kampeliai. Įvairiais stiliais ir tapybos technika dailininkai paveiksluose atskleidžia visa savo šalies grožį, jos savitumą. Čia galima išvysti tiek Armėnijai būdingus kalnus, tiek ir lietuvio akiai artimus miškus. Atskirą vietą paveiksluose užima senosios armėnų architektūros paminklai. Žmogus nors kartą keliavęs po Armėnija tarp šių paminklų galbūt atras vienuolyną, seną akmeninį tiltą ar kitą įsimintiną vietą, kuri jam įsiminė kelionėje. Viso parodoje eksponuojama 80 šiuolaikiniu armėnų menininkų sukurtų paveikslų. (daugiau…)

    SUSITIKO MOKSLININKAI

    by  • 21 lapkričio, 2012 • Naujienos

    Spalio 30 d. Lietuvos Mokslų Akademijos (MA) Mažojoje salėje pasirašyta Lietuvos ir Armėnijos MA bendradarbiavimo mokslo srityje sutartis. Ją pasirašė Armėnijos MA prezidentas Radik Martirosyan ir Lietuvos MA prezidentas Valdemaras Razumas.

    Sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos MA Prezidiumo nariai, Armėnijos pasiuntinys Lietuvoje Ara Aivazyan, pasiuntinybės darbuotojai, Lietuvos armėnų bendrijos atstovai, žurnalistai. Sutartis skirta paskatinti Lietuvos ir Armėnijos mokslininkų bendradarbiavimą, ypač naujose mokslo srityse. Mokslininkai kalbėjo apie geras bendradarbiavimo galimybes lazerių fizikos, aplinkosaugos, kalbotyros, geologijos ir kt. srityse.

    Sutartį pasveikino Armėnijos pasiuntinys A. Aivazyan, Lietuva-Armėnija forumo pirmininkas Armenas Hairapetianas, operos dainininkė Asmik Grigorian, chirurgas onkologas Karapetas Babajanas, vienas iš Lietuvos lazerinės medicinos draugijos įkūrėjų. (daugiau…)

    ARMĖNŲ TEATRO DIENOS LIETUVOJE

    by  • 9 lapkričio, 2012 • Kultūra, Naujienos

    Spalio 8 – 14 d. įvyko „Armėnų teatro dienos Lietuvoje“, kurių metu buvo parodyti du monospektakliai, spalio 10 dieną – Kaune, 11 – dieną- Vilniuje, spalio 13 dieną – Visagine, kur jie tapo septinto tarptautinio monospektaklių festivalio „Atspindys“ dalimi. Pirmasis spektaklis „Aš praradau savo balsą“ – tai jauno, bet jau apdovanoto Armėnijoje režisieriaus Goro Margariano darbas pagal Liucijos Armonaitės pjesę „Katinėlis ir Paukštelis“. Tai vienos šeimos vienos gyvenimo dienos istorija, kurioje susvetimėjimas, psichologinis teroras paslėptas po dailiu kasdieniu fasadu. Spektaklio dėmesio centre – vienišos moters išgyvenimai, kuriuos meistriškai perteikė garsi armėnų aktorė Zaruhi Chačatrian. Spektaklio premjera įvyko 2012 m. kovą Jerevane, Valstybiniame Hakopo Paroniano muzikinės komedijos teatre per 10-ąjį „Armmono“ festivalį

    Kitą armėnų monospektaklį – „Seniausia profesija“ pagal Teimurazą Papašvilį sukūrė režisierius ir aktorius, Armėnijos Respublikos nusipelnęs artistas Robertas Akopianas. Seniausios profesijos atstovas, pasak spektaklio kūrėjų, yra vagis. Šios istorijos herojus – profesionalus vagis. Jo sąžinė rami dėl to, kad jis nėra nuskriaudęs nė vieno varguolio. Bet pagaliau herojus nusprendžia baigti vagies karjerą ir vesti…. Spektakliai įvyko rusų kalba. (daugiau…)