• Kultūra

    Fotomenininko Antano Stanevičiaus parodoje – armėnų tautos skausmas ir viltys

    Fotomenininko Antano Stanevičiaus parodoje – armėnų tautos skausmas ir viltys

    Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje savaitgalį atidaryta  fotomenininko ir leidėjo Antano Stanevičiaus fotografijos paroda „Armėnija Ararato akyse“ sutraukė gausų būrį šios šalies mylėtojų, uostamiestyje gyvenančių ir studijuojančių armėnų. Renginys skirtas Armėnijos Respublikos šimtmečiui.

    Maža, bet didinga valstybė

    Jau penkis kartus lankęsis Armėnijoje A.Stanevičius savo parodoje pristato šio nuostabaus krašto gamtą, krikščionybės paminklus, žmonės, kurių akyse atsispindi Araratas – armėnams šventas kalnas. Po pasaulinių karų sumaišties, genocido jis, kaip ir kitos etninės armėnų žemės, atsidūrė Turkijos teritorijoje. Susirinkusius į parodą pasveikino Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtchyanas, Klaipėdos armėnų bendruomenės Van pirmininkas Albertas Albertjanas. Žodį tarė kunigas vienuolis, Šv. Pranciškaus onkologijos centro steigėjas brolis Benediktas, neseniai su draugais apkeliavęs kone visą Armėniją. Atidarius parodą, žiūrovai pakviesti į bibliotekos konferencijos salę, kur kalbėtojai prisiminė senesnės nei Egipto, Graikijos ir Romos civilizacijos Armėnijos, tada vadintos Urartų karalyste, istoriją. Klaipėdos muzikinio teatro styginių duetas ir pianistė atliko garsių armėnų kompozitorių Aramo Chačiaturiano, Arno Babadžaniano kūrinius. „Giliau susipažinęs su Armėnijos praeitimi ir dabartimi, suvokiau, kokia didinga ir svarbi ji yra visam krikščioniškajam pasauliui. Deja, istorijos ratas pasisuko taip, kad šią šalį per anksti nukariavo ir užvaldė barbarai“, – per parodos atidarymą kalbėjo kaip piligrimas Armėniją skersai ir išilgai išvažinėjęs A.Stanevičius.  (daugiau…)

    M. K. ČIURLIONIO TAURĖS PRIMINĖ LIETUVOS IR ARMĖNIJOS DRAUGYSTĘ

    Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namuose spalio 17 dieną vyko gražia tradicija jau tapusio projekto „M. K. Čiurlionis pasauliui“ iškilmingas renginys. M. K. Čiurlionio fondas kartu su Armėnijos ambasada įteikė tris REX M. K. Čiurlionio taures Lietuvos ir Armėnijos santykius palaikančioms bei puoselėjančioms asmenybėms.  

    Svarbu nepamiršti, kad Lietuva yra pirmoji šalis, kuri pripažino Armėnijos nepriklausomybę, ir vienintelė iš Baltijos valstybių, oficialiai pripažinusi armėnų genocidą. Armėnų genocidas – armėnų tautos genocidas, jaunaturkių valdžios vykdytas 1915–1917 metais. Žuvusių armėnų skaičius, skirtingais vertinimais, siekia nuo 800 tūkstančių iki 2 milijonų.

    Armėnų genocidas – vienas iš ryškiausių genocido neigimo pavyzdžių. Jau daugiau nei šimtmetį Turkija neigia organizavusi armėnų žudynes.

    Nakties vaikai

    Renginį pradėjo pianistės prof. Birutės Vainiūnaitės, kaip ir kas kartą – su ypatinga pajauta, precizika ir užsidegimu – atliktas M. K. Čiurlionio noktiurnas VL183. Noktiurnas (pranc. noctume < lot. nocturnus – „naktinis“) – muzikinis lyrinis, svajingas, instrumentinis, dažniausiai fortepijoninis muzikos kūrinys, kurio vidurinė dalis gyvesnė, kontrastingesnė. Tokie kūriniai itin buvo paplitę XIX amžiuje.

    M. K. Čiurlionio noktiurnai – tikri nakties vaikai. Tai jo bemiegėmis naktimis suguldyta kūryba. Savo muzikos kūrinius M. K. Čiurlionis dažniausiai parašydavo net neprisėdęs prie fortepijono. Jo kambarėlyje Druskininkuose kiaurą naktį žibėdavo lempa. O rytais menininkas pribėgdavo prie fortepijono ir paskambindavo sesei savo naują kūrinį. (daugiau…)

    Jerevanui 2800 metų ir Vilniaus sveikinimai Armėnijos sostinei

    Šių metų spalio 19 – 21 dienomis Jerevanas šventė 2800 metų sukaktį nuo tos dienos kai buvo įkurta Erebuni tvirtovė davusi pradžią šiolaikinei Armėnijos sostinei Jerevanui. Beje Urartų civilizacijos įkurta Erebuni tvirtovė buvo atrasta archeologų kaip senovės Pompėja ir jai skirtą muziejų su unikaliais radiniais gali aplankyti visi miesto svečiai. Per savo istoriją miestas matė gerų ir blogų metų, pakilimų ir ir nuopolių. Per Armėniją žygiavę užkariautojai, keitė miesto veidą ir gyventojų kiekį ir sudėtį. Dabartinį miesto veidą XX amž. pradžioje suformavo armėnų architektas urbanistas Aleksandras Tamanyanas.
    Vilniaus miestas pagerbdamas Jerevano 2800 įkūrimo metines papuošė tris Vilniaus tiltus Armėnijos trispalvės spalvomis. Baltasis tiltas buvo apšviestas raudonai, žaliasis mėlynai, o karaliaus Mindaugo buvo apšviestas oranžine spalva. Vilniaus miesto paskyroje buvo palikta sekančio turinio žinutė: Sveikiname Armėniją – šalies sostinė Jerevanas švenčia savo 2800-ąjį gimtadienį!
    Vilniaus tiltai ypatingai apšviesti mūsų draugams armėnams. Tą progą Armėnijos nacionalinis transliuotojas surengė reportažą apie Vilniaus ypatingą sveikinimą Jerevanui ir jo gyventojams.

    N. Kazlaus laidoje – 90-metis armėnas, įrašęs muziką „Gladiatoriui“

    Nomeda Kazlaus ir Dživanas Gasparianas

    Užsitarnauto vardo niekas negali atimti ar pasisavinti: žmogaus nebėra – vardas lieka, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ sako 90-metį švenčiantis duduko virtuozas Djivanas Gasparyanas iš Armėnijos. Menininkas prisipažįsta, kad muziką vienam garsiausių pasaulio filmų „Gladiatorius“ įrašė iš pirmo karto ir priduria: „Kompozitorius Zimmeris sakė, kad jam labiau patiko mano improvizacija nei jo paties filmui sukurta duduko melodija.“

    Operos solistės N. Kazlaus laidoje „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ svečiuojasi 90-metį švenčiantis duduko virtuozas Djivanas Gasparyanas. Armėnų liaudies instrumentas dudukas ir jo šlovingiausias atlikėjas surado vienas kitą prieš 70 metų, o dabar D. Gasparyanas skaičiuoja titulus ir koncertus, kurių buvo daugiau nei 30 tūkst. (daugiau…)

    Frankofonijos dienos Armėnijoje

    Frankofonijos dienų atidarymas Jerevane

    Spalio 7-12 dienomis Armėnijoje🇦🇲 šūkiu ,,Gyvenkime kartu” vyko 17-asis Frankofonijos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris savo organizaciniu bei kultūriniu pobūdžiu buvo beprecedentis renginys nepriklausomos Armėnijos istorijoje.

    Iš 83 pasaulio šalių į Armėniją atvyko apie 3500 delegatų, iš kurių 38 – valstybių vadovai (tarp kurių buvo ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas), du viceprezidentai, Monako princas, 9 premjerai bei 3 vicepriemjerai.

    Baltijos šalys taip pat dalyvavo Frankofonijos renginiuose. Į Armėniją buvo atvykusi Estijos🇪🇪 prezidentė Kersti Kaljulaid, Lietuvos🇱🇹 užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, o iš Latvijos 🇱🇻 – Imants Lieģis, Latvijos ambasadorius Prancūzijoje, buvęs Latvijos gynybos ministras. (daugiau…)

    Eidamas 95-uosius metus mirė atlikėjas Š. Aznavuras

    Šarlis Aznavuras

    Muzikos pasaulį sukrėtė liūdna žinia. Eidamas 95-uosius metus mirė išskirtinio balso savinininkas, aktorius, aktyvistas ir diplomatas Šarlis Aznavuras. Armėnų šeimoje gimęs, Prancūzijoje augęs atlikėjas buvo tituluojamas antruoju Franku Sinatra.

    Per 70 metų trukusią karjerą Š. Aznavuras įrašė daugiau nei 1200 dainų, interpretuotų net aštuoniomis kalbomis, ir pardavė daugiau nei 180 mln. įrašų. Sau ir kitiems jis yra sukūręs daugiau nei 1000 populiarių kūrinių. Š. Aznavuras yra dainavęs popiežiui, britų karališkosios šeimos nariams. (daugiau…)

    Lietuvos didybę menantis armėno tapytojo kūrinys eksponuojamas seime

    Rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Seime pradėtas eksponuoti armėnų kilmės Lietuvos dailininko Mikhailo Saghoyano monumentalus paveikslas “Lietuvos aušra”. Paveikslo atidengimo ir pristatymo ceremonijoje dalyvavo pats tapytojas Seimo narys Juozas Olekas ir Armėnijos respublikos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtčianas. Tai unikalus paveikslas kuris dienos šviesoje vaizduoja tris žymiausius raitus Lietuvos valdovus ir fone matomus 44 Lietuvos vietovių žymiausius architektūrinius paminklus, o visiškoje tamsoje paveikslo centre išryškėja Aušros vartų Dievo motinos atvaizdas. Prieš tai eksponuotas Šiauliuose, meno kūrinys dvi savaitės buvo eksponuojamas Seime. Anot dailininko Mikhailo Saghoyano vieną didžiausių savo darbų jis sukūrė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtamečio progą kaip dovaną šaliai kurioje jis gyvena ir kuria.
    Paveikslo „Lietuvos Aušra“ video pristatymas: https://www.youtube.com/watch?v=pQEQ54MhJHY

     

    Užupio Respublikos konstitucija armėnų kalba

    Armėnijos ambasadorius ir Užupio Respublikos prezidentas

    Armėnijos Respublikos ambasada Lietuvoje ir Lietuvos armėnų sąjunga kartu su Užupio

    Respublikos vyriausybe liepos 5 d.Mindaugo karūnavimo šventės išvakarėse organizavo lentos
    su Užupio Respublikos konstitucijos tekstu armėnų kalba atidarymo ceremoniją. Ši data
    pasirinktina neatsitiktinai, būtent liepos 5 d. Armėnija pažymi Konstitucijos dieną.
    Užupio konstitucija armėnų kalba – tai jau 31-oji kalba, į kurią išverstas šis Užupio Respublikos
    dokumentas.

    (daugiau…)

    Ruslanas Arutunianas. Ankstyvoji lietuvių spauda apie armėnus ir armėnų genocidą (1885–1923 m.)

    Ankstyvojoje lietuvių spaudoje rašę žmonės klojo Lietuvos Respublikos, kurios šimtmetį šiemet minime, pagrindus. Jie pasižymėjo plačiu akiračiu – ieškodami geriausio būdo išsivaduoti lietuvių tautai, domėjosi kitų tautų išsilaisvinimu. Daugelis iš jų buvo neabejingi ir vadinamajam armėnų klausimui. 2005 m. Lietuvos Respublikos Seimui pripažinus 1915 m. armėnų genocidą, antiarmėniška propaganda vis stiprėja. Turkijos ir Azerbaidžano...

    Read more →

    Armėnijos ir Lietuvos šimtmečiui skirtas koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje

    Gegužės 24 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Armėnijos ambasada Lietuvoje ir Lietuvos nacionalinė filharmonija drauge parengė  koncertą, skirtą Armėnijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos šimtmečiui paminėti. Lietuvos nacionalinio simfoninis orkestras vadovaujamas garsaus dirigento Roberto Šerveniko koncertavo su pasaulinio garso muzikantais solistais Sergey ir Lusine Khachatryans.   (daugiau…)